Greta įvairių suvenyrų Europos geografiniame centre (Vilniaus r.) spalvingos metalinės dėžutės su užrašu „Vilniaus oras“ nelieka nepastebėtos.
Jos ne tik traukia akį – rūpi paimti į rankas, apžiūrėti, netgi pauostyti, kas slypi viduje.
Ant dėžutės nurodyta sudėtis: 32 procentai Senamiesčio, 27 – Naujamiesčio, 22 – Žvėryno ir 19 – Antakalnio oro. Tačiau truktelėti už metalinės ąselės ir nuplėšti dangtelį sustabdo kaina – dėžutėje slypintis Vilniaus oras kainuoja 25 litus.
Nepigu, atrodytų, už gurkšnį oro, kuriuo kvėpuoju kasdien.
„Nei Vilniaus, nei visos Lietuvos oras tiesiog negali kainuoti pigiau. Jis kur kas grynesnis nei kitų Europos didmiesčių. 25 litai netgi per mažai už tokią vertybę“, – aiškino 36 metų idėjos sumanytojas E.Gromyka.
Skardinės, ant kurių užrašyta „Tūkstantmečio oras“, esą pripildytos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio oro.
Artimiausi idėjos sumanytojo planai – skardinės su Trakų, vėliau – Nidos ir kitų kurortų oru.
„Daugiausia mūsų oro perka turistai ir emigrantai. Turistai skardines perka prisiminimui ar kaip lauktuves artimiesiems, o emigrantams vilnietiškas ar lietuviškas oras kelia sentimentus, kaip ir juoda ruginė duona ar sauja lietuviškos žemės“, – neabejojo oro pardavėjas.
Pirkėjus džiugina, kad skardinės su oru lengvos, tad neapsunkina lagamino. Kai kurie perka ne po vieną, o po kelias ar keliolika iš karto.
„Ir galioja jos netrumpai – 100 metų. Neabejoju, kad oras po šimto metų išliks toks pat geras, tik bijau, kad pakuotė gali surūdyti“, – šyptelėjo vilnietis. Suvenyrų verslas jam – tarsi laisvalaikis, smagus nuotykis.
Universitete radiotechnikos prietaisų konstravimo specialybę įgijusį ir šiuo metu automobilio remonto dirbtuvėms vadovaujantį Eduardą prekiauti oru įkvėpė sunkmetis.
Matydamas aplink daug liūdnų, dėl darbo, uždarbio ir ateities nerimaujančių žmonių, jis ryžosi sukurti šį tą, pakeliantį nuotaiką.
Skardinės su oru – tai tik vienas iš daugelio vilniečio brandintų sumanymų, kurį įgyvendino.
„Esu naujos informacijos aistruolis. Mąstau nestandartiškai, domiuosi, kas nauja vyksta pasaulyje. Nors iš pradžių dauguma naujų idėjų atrodo beprotiškos ir nevertos pasitikėjimo, neretai duoda naudos, – savo filosofiją dėstė E.Gromyka, bendraujantis lietuvių, rusų, anglų, lenkų kalbomis. – Galbūt ne mažiau sėkmingai prekiauti pavyktų lietuvišku lietumi?“