Vilniaus rajono politikai šaukiasi Dievo pagalbos.
Tai – vienintelis rajonas Lietuvoje, oficialiai paskelbęs tokį neįprastą Kristaus karaliaus intronizacijos aktą.
Prieš kelias dienas vykusio tarybos posėdžio metu politikai ragino prie sumanymo prisidėti ir kitas savivaldybes. Vilniaus rajono taryboje daugumą sudaro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai.
Merė šaukėsi Dievo globos
Vilniaus rajono merė Marija Rekst paaiškino, kad paskelbdama tokį aktą savivaldybė siekia išvengti skaudžių klaidų, pavojų ir grėsmių.
Jos žodžiais, tikėdamasi gauti Dievo žadėtą palaiminimą ir globą, savivaldybė taip išreiškia dvasingumo tradicijos tęstinumą ir pasisemia jėgų ateities iššūkiams.
Kristaus karaliaus intronizacijos aktą savivaldybė paskelbė gavusi Bažnyčios hierarchų pritarimą. Tarybos posėdžių salėje apsilankęs kunigas Tadeušas Jasinskis pašventino Kristaus karaliaus paveikslą.
Pasak kalbėjusiųjų tarybos posėdyje, sunkiais istorijos etapais tikėjimas suteikdavo jėgų pakelti gyvenimo naštą.
O Vilniaus rajono žmonės net gūdžiu sovietmečiu neišsižadėjo tikėjimo.
Nesuprato žodžio reikšmės
Už aktą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai pasisakė vienbalsiai, didelių diskusijų net nekilo.
Neprieštaravo ne tik katalikai, bet ir vienintelis stačiatikis – socialdemokratams atstovaujantis Jonas Garelčikovas.
„Nežinojau, kas yra intronizacija. Klausiu vieno kolegos kataliko – nežino, klausiu kito – nežino. Vėliau merė paaiškino.
Pamaniau – salėje sėdi kunigas, Dievo tarnas, tai neleis meluoti. Ir balsavau už intronizacijos aktą“, – prisipažino J.Garelčikovas.
Paklaustas, ar nekelia juoko tokie tarybos narių priimami dokumentai, J.Garelčikovas tikino, kad juokas menkas – ir Vilniaus rajone, ir visoje Lietuvoje klesti negerovės, šalis ritasi į skurdą.
Todėl, jo nuomone, aktas yra geras dokumentas.
Vicemerui sukėlė šypseną
„Tai ne anekdotas?“ – pasitikslino sostinės savivaldybės tarybos narys vicemeras Vidmantas Martikonis, išgirdęs apie Vilniaus rajono kolegų priimtą dokumentą.
Jis labai abejojo, ar sostinės valdžia prisidės prie Vilniaus rajono savivaldybės patvirtinto Kristaus karaliaus intronizacijos akto.
Pasak V.Martikonio, Lietuva savo aukas jau sudėjo, o XXI amžiuje tokie aktai kelia tik šypseną. Be to, toks aktas uzurpuoja kitus tikėjimus.
Lenkija nepritarė idėjai
Panašią idėją visos Lenkijos karaliumi paskelbti Jėzų Kristų 2006 metais buvo iškėlę kai kurie šios valstybės parlamentarai. Tačiau per tyrimą paaiškėjo, kad pusė apklaustų lenkų nepalaiko šio sumanymo.
Kristaus paskelbimo Lenkijos karaliumi aktui prieštaravo ir katalikų hierarchai. Jų nuomone, Jėzus Kristus ir taip yra lenkų širdžių karalius, tad tokio žingsnio nereikia.
Lenkijos karaliene Švč.Mergelė Marija buvo paskelbta 1656 metais. Tai padarė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras Vaza. Būtent šis valdovas visą jungtinę valstybę paaukojo Dievo Motinai, atsidėkodamas už pagalbą kovose su protestantizmą ginklu nešusiais švedais.
Tuo metu švedai buvo užėmę kone visą Lietuvos ir Lenkijos teritoriją, išskyrus Čenstakavoje esančią Švč.Mergelės Marijos šventovę.
Skelbia popiežiaus enciklika
Kristaus karaliaus intronizacija (išvertus iš lotynų k. thronus – sostas) – jo iškilmingas paskelbimas valdovu ir globėju.
* Toks aktas liudija, kad ne tik atskiri žmonės, bet ir visuomenė privalo pripažinti Kristaus teisę karaliauti, savo įstatymus grįsti Kristaus mokymu.
* Apie tai 1925 metais popiežius Pijus XI rašė enciklikoje „Quas primas“: „Kuo gėdingiau tarptautinės organizacijos ir parlamentai nutylėjimu niekins labiausiai meilės vertą mūsų Išganytojo vardą, tuo garsiau mes turime jį viešai skelbti ir tuo labiau visur patvirtinti Kristaus turimas teises būti karaliumi ir valdyti kaip karaliui. Mūsų Viešpaties karaliavimas suteikia žmogiškajai kunigaikščių ir vadovų valdžiai religinį reikšmingumą, jis sutaurina piliečių pareigą paklusti.“