Jūriniai ereliai - vieni stambiausių pasaulyje ir didžiausi Lietuvoje perintys plėšrieji paukščiai. Suaugusio paukščio svoris: patinų - 4 kg, patelių - 5,5 kg. Sparnų mostas gali siekti iki 2,5 m. Ereliai suaugusių paukščių išvaizdą įgauna sulaukę 5-6 metų.
Paukščių ekologija ir elgsena tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje, - žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, jauniklių sklaida, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo dinamikos tendencijos, populiacijų struktūra ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šie duomenys svarbūs teoriniu požiūriu, bet labiausiai jie reikalingi organizuojant paukščių praktinę apsaugą, platesniu nei vienos šalies mastu.
Blinstrubiškio miške jūrinio erelio jauniklius kasmet žieduoja Kauno Tado Ivanausko muziejaus specialistai Deivis Dementavičius ir Saulius Rumbutis. Šiais metais sužieduoti du erelio jaunikliai. Šių paukščių žiedavimas yra ne tik atsakingas, bet ir pavojingas darbas, nes jūriniai ereliai lizdus krauna senuose, stambiuose medžiuose, 11-27 m aukštyje. Erelio jauniklius nukėlus ant žemės, uždedamas lengvas žiedas. Žiedas leidžia nustatyti jų migracijos kelius, taip pat kai kuriuos jų biologijos faktus.
Šis metodas yra paprastas ir patikimas: mažas lengvas žiedelis, uždedamas paukščiui ant kojos, yra tarsi jo tapatybės kortelė. Labai svarbu, kad apie kiekvieną aptiktą paukštį būtų pranešama specialistams, sakė Dubysos regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Vaidas Greičius.
Šiuo metu pasaulinę jūrinių erelių populiaciją sudaro nuo 8 iki 11 tūkst. porų, Europoje - apie 4 500 porų. Kaimyninėse šalyse: Lenkijoje - 500, Baltarusijoje - 90, Estijoje - 80, Latvijoje - 15 porų. Lietuvoje suskaičiuojama iki 80 jūrinių erelių porų. Jūrinių erelių skaičius dėl griežtos apsaugos, dirbtinių lizdų, papildomo maitinimo žiemą pamažu didėja.