Žmonės surinktus butelius sukrovė į maišus daržovėms laikyti. Juos surišo, ant viršaus paklojo velėnos, o kraštus apsodino karklų vytelėmis.
Pagrindinį salos kūrimo darbą atliko vaikai. Idėjos autorius – Uliūnų kaimo gyventojas 37 metų Dainius Gverždys.
„Kai karklai išleis šaknis, pasodinsime žilvičių. Medžių šaknys apraizgys ir sutvirtins butelius, – planais dalijosi D.Gverždys. – Jeigu to nepadarytume, po kelerių metų iš mūsų salos liktų vien šiukšlių krūva“.
Sala gali būti naudojama ne tik smagiai pasiplaukioti.
Uliūniškiai tikina, kad ji išlaikys būrelį suaugusių žmonių. Todėl tvenkinio viduryje esą bus galima paminėti ir kokias nors šventes.
Plaukiojanti sala ilga virve pritvirtinta prie netoli kranto esančios medinės skulptūros. Drožinys vaizduoja iš vandens išnyrančią pabaisą. Vietiniai ją vadina Uliūnų Nese.
Plaukiojanti sala papildė šio kaimo bendruomenės kuriamo poilsio parko įdomybių sąrašą.
Prieš kelerius metus Uliūnų gyventojai ant kranto pastatė natūralaus dydžio medinį svajonių laivą.
Kitame krante iškilo akmeninis švyturys.
Kasmet birželio mėnesį Uliūnų žmonės švenčia kaimo šventę. Ta proga prie tvenkinio iškyla jų pačių sukurtų naujų originalių kūrinių.