Rytų Atlanto paprastieji ruoniai (dar vadinami jūrų šunimis) į muziejų atkeliavo prieš ketverius metus iš Olandijos ir Vokietijos zoologijos sodų. Jie labai gražūs, mėgstami lankytojų, lengvai treniruojami, yra draugiški. Muziejuje lankytojai gali stebėti trumpus edukacinius užsiėmimus su šiais ruoniais.
Didžiausia Rytų Atlanto paprastųjų ruonių populiacija – apie 20 tūkst. - gyvena prie Didžiosios Britanijos. Taip pat jų pasitaiko prie Islandijos, Norvegijos, Airijos, Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Danijos, Olandijos krantų, bei Baltijos jūros šiaurinėje dalyje. Prie Lietuvos šios rūšies ruonis vienintelį kartą buvo pastebėtas 2005 metų vasarą.
Rytų Atlanto ruoniai vengia atviros jūros, gyvena pakrančių seklumose - netoli krantų, dažnai - arti didelių upių žiočių. Tai - sėslūs gyvūnai, nuo pamėgtų vietų toli nemigruojantys. Patinai užauga iki 180 centimetrų ilgio ir gali sverti daugiau nei 100 kilogramų. Patelės šiek tiek smulkesnės. Paprastuosius ruonius nuo pilkųjų galima nesunkiai atskirti – pirmiausia pagal tamsią kailiuko spalvą.
Jų lupų kraštai yra nusileidę į apačią ir lūpų forma primena aukštyn kojomis apverstą V raidę. Taip pat jų galva trumpesnė ir apvalesnė nei pilkųjų ruonių ir panaši į šuns snukutį, dėl to jie dar vadinami jūros šunimis. Minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, unguriais, tobiais, stintomis, neatsisako ir krabų, krevečių, įvairių moliuskų. Per dieną vienas ruonis suėda 8,5 kilogramų žuvies.
Ruoniukai gimsta birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Patelės dažniausiai grįžta į krantą prasidėjus atoslūgiui, nes turi suspėti pagimdyti iki prasidedant naujam potvyniui. Naujagimiai išvysta pasaulį jau pakankamai išsivystę, todėl gali išsyk savarankiškai plaukti. Vienintelis (labai retai du) ruoniukas gimsta be balto embrioninio kailiuko, kaip kad pilkųjų ruonių mažyliai.
Ką tik gimęs jis yra 70-90 cm ilgio ir sveria 9–11 kg. Pirmąsias gyvenimo dienas paprastojo ruonio jauniklis dažnai būna vandenyje ir nesitraukia nuo motinos, o į sausumą grįžta tik pailsėti. Motina maitina jauniklį 4-6 savaites. Ruonė mažylį gali maitinti ir sausumoje, ir vandenyje. Laktacijos metų ruoniukui formuojasi poodinis riebalų sluoksnis. Netrukus jis tampa storas ir tada ruoniukas pradeda gyventi savarankiškai.
Subręsta šie ruoniai 5-6 metų amžiaus. Patelės - anksčiau. Meilės sezonas šiems gyvūnams prasideda rugsėjį. Įdomu tai, kad šių ruonių patelės gyvena ilgiau nei patinėliai. Jos gali išgyventi net iki 35 metų, o patinėlių gyvenimas trumpesnis net 10 metų.
Tačiau ne visi ruoniai išgyvena iki tokio amžiaus. Ir dėl to neretai būna kalti žmonės. Nemažai gyvūnų žūva patekę į žvejų tinklus. Ką tik po gimdymo išgąsdinta mama gali palikti savo vaiką. Taip pat šių ruonių populiacijas stipriai veikia jūros tarša.