Chen Xiangru „Sweet Secret“ įkūrėja prisipažįsta, kad pradėjusi savo verslą jautėsi labai nepatogiai: „Kai manęs klausdavo, ką dirbu, atsakydavau - gaminu žaislus“.
Prasidėjus krizei, vakariečiams ne žaisliukai rūpėjo. „Sweet Secret“ per metus pagamindavo produkcijos už 1 mln. dolerių. Tačiau sunkmečiu pardavimai smuko 40 procentų. Chen Xiangru, gelbėdama savo verslą, atsisuko į vietos rinką. Rugpjūtį seniausia Kinijos sekso žaisliukų gamintoja atvėrė pirmąją parduotuvę Pekine.
Vienas sunkiausių verslininkės iššūkių - suteikti darbuotojams kuo daugiau žinių apie prekes, kurias jie turės pardavinėti. Daugelis eidami į pokalbį dėl darbo nežinojo, kas yra vibratorius.
Tačiau buvo ir tokių, kurie sekso žaisliukais prekiavo internetu, o atsidarius parduotuvei - pasiprašė į darbą. Vienas tokių - Chengas Chongas.
„Septintajame-aštuntajame dešimtmetyje, kai žmonės neturėjo ką valgyti, jiems nerūpėjo tokie dalykai. Tačiau XXI amžiuje gyvenimo lygis stipriai paaugo, žmonės ieško įkvėpimo dvasiniuose reikaluose“, - sako Chengas Chongas, „Sweet Secret“ darbuotojas.
Kinijos istorija ilga ir įvairi, kaip ir kinų požiūris į seksualumą. Buvo laikų, kai vyrai galėjo turėti kelias žmonas. Daugelyje dinastijų prostitucija buvo legalus verslas.
Viskas radikaliai pasikeitė prieš 60 metų, kai susikūrė Kinijos Liaudies Respublika. Valdant Mao Dzedunui, seksas tapo tabu. Į kalėjimą buvo galima keliauti už bučinius viešoje vietoje ar laikymąsi už rankų.
Pančiai poroms dar sugriežtėjo po kultūrinės revoliucijos. Sutuoktiniai vienas kito nebegalėjo vadinti vyru ar žmona, reikėjo kreiptis į „revoliucijos bendražygį“.
1978 metais Dengas Xiaonpingas atvėrė Kiniją vakariečiams. Tačiau nei jis, nei tuo labiau Mao Dzedunas neįsivaizdavo, kad po 30 metų sekso žaisliukų rinkose suksis 70 mln. dolerių.