Įstatymo „Dėl gyvūnų teisių“ pataisas Latvijos Seimas svarstė tris savaites. Krizės metu šis klausimas tapo vos ne pačiu svarbiausiu Seimo darbotvarkėje. Priimti sprendimą nesutrukdė nei protestai prie Seimo rūmai, nei opozicijos ir dalies pozicijos kritika, kad šias pataisas siekia „prastumti“ lobistai, nei kaltinimai, kad pataisų šalininkai neturi širdies.
45 Seimo nariai balsavo už pataisas, 40 buvo prieš, o du Seimo nariai susilaikė.
Iki šiol Latvijoje gyvulius galima buvo skersti tik prieš tai juos apsvaiginus, kad gyvulys nesikankintų. Priėmus naująsias pataisas, gyvulius bus galima skersti laikantis islamo ir judaizmo kanonų.
Remiantis islamo ir judaizmo kanonais, kurie taip pat nurodo ir kokią mėsą galima vartoti tikintiesiems, gyvulius prieš skerdimą draudžiama apsvaiginti, dėl ko negalima naudoti elektros šoko ar kitų priemonių.
Mėsą islamo ir judaizmo pasekėjams gali gaminti ta pati mėsos perdirbimo bendrovė, nes religiniai skirtumai yra minimalūs. Vienintelis skirtumas - tarp skerdiko religijos ir maldos, kurią skerdikas sako prieš darbą.
Įstatymo projekto autoriai - keli kairiųjų pažiūrų deputatai - ne itin ir slepia, kad atstovauja konkrečioms kompanijoms. Tačiau dabar naujosiomis pataisomis galės naudotis visos mėsos perdirbimo įmonės.
„Seimo narių sprendimas - tai dovana ne tik man, bet ir visoms Latvijos įmonės. Dabar atsiveria didžiulė Skandinavijos ir Vakarų Europos rinka“, - sakė Jekabpilio mėsos perdirbimo bendrovės „Viesuli“ valdybos pirmininkas Normundas Teicanas.
Jo teigimu, įmonė šiuo metu yra prie bankroto ribos, ir be minėtų pataisų veiklą būtų reikėję nutraukti jau po dviejų mėnesių. „Mėsos suvartojimas mažėja, turime paskolų, pardavinėti produkciją nėra kur. O dabar artimiausiu metu galėsime mėsą eksportuoti į Švediją. Maždaug 50 tonų per mėnesį. Vėliau kiekį bus galima didinti“, - sakė N. Teicanas.
„Biznes&Baltija“ pažymi, kad Europos Parlamentas jau paskelbė, kad žmogaus teisė išpažinti savo religiją yra aukščiau už bet kokias gyvūnų teises.
„Šių metų pavasarį Parlamentas svarstė ataskaitą apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Į galutinę rezoliuciją buvo įtrauktas punktas: gyvulius prieš skerdimą būtina apsvaiginti, tačiau išimtimi gali būti tie atvejai, kuomet tai susiję su žmogaus laisve išpažinti savo religiją“, - sakė EP Žaliųjų-Europos laisvojo aljanso frakcijos patarėjas teisės klausimais Aleksejus Dimitrovas.
„Biznes&Baltija“ duomenimis, laikantis islamo ir judaizmo reikalavimų paskerstų gyvulių mėsos rinka yra didžiulė. 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse gyvena 16 mln. musulmonų. Švedijoje gyvena apie 300 tūkst. musulmonų, o Danijoje, Suomijoje ir Norvegijoje - maždaug 270, 30 ir 100 tūkst. musulmonų.
Sąjungoje taip pat gyvena maždaug 1,7 mln. žydų: apie 500 tūkst. Prancūzijoje, 300 tūkst. Didžiojoje Britanijoje, 200 tūkst. - Graikijoje, 90 tūkst. Vengrijoje, po 45 tūkst. Italijoje ir Nyderlanduose, 40 tūkst. Lenkijoje ir maždaug 20 tūkst. Švedijoje.