Kai kuriuose Rusijos regionuose keikūnams – o nacionalinės apklausos duomenimis, keikiasi pusė šalies gyventojų – gali tekti mokėti baudas, išklausyti mandagumo pamokas ir iškęsti viešo pažeminimo dozę.
Kampanija prieš keiksmus vykdoma įvairiai, bet dažniausiai pradedama pamokymais, kurie posakiai yra priimtini mandagioje draugijoje, ir kurie – ne.
Pavyzdžiui, Barnaulo mieste vienos šaldyklos darbininkai gavo nešvankių žodžių ir mandagesnių jų keitinių žodynus. Darbininkai raginami įsiminti tokius posakius kaip „Atleiskite, jūs pernelyg įkyrus“, „Prašau manęs netrukdyti“, „Aš pritrenktas“ arba „Oho“.
Rostove prie Dono, Permėje ir Penzoje aktyvistų grupės vaikšto po vaikų darželius, mokyklas, universitetus bei biurus ir aiškina, kodėl keiktis yra blogai. Altajaus regione milicija gali skirti tūkstančio rublių (78 litų) baudą už keiksmus viešoje vietoje (baudos kartu padeda papildyti miestų iždus – penktus metus kampaniją vykdančiame Belgorode gyventojai pernai sumokėjo 5 mln. rublių – 389 tūkst. litų – baudų). Dar daugiau priemonių griebėsi Omsko srities Ačairo miestelio vadai, kad išvalytų viešąją erdvę nuo nešvankybių. „Kai kuriuos žmones užtenka tiesiog sugėdinti, kai kuriems reikia paaiškinti, o kitus – nubausti rubliais“, - sako miestelio viršininkė Sofja Arefjeva.
Karą keiksmams ji paskelbė šiemet, kai pavargo klausytis jos kabinete besikeikiančių miestelėnų. Ji prisimena vieną neseną incidentą, kai pirmasis iš dvimečio vaiko burnos išėjęs žodis buvo ne „mama“ ar „tėtė“, o nurodymas (pernelyg nepadorus, kad būtų rašomas čia – bet paieškoję tikrai jį rasite komentaruose) gydytojui, kur šis turėtų eiti.
S.Arefjevos rūpesčiu dabar valdžios įstaigose ir parduotuvėse kabo plakatai su tokiais šūkiais kaip „Jūs puikus ir prabangus, jei su keiksmais atsargus“ arba „Kad gyvenime ko nors pasiektumėte, keiksmų nelaidykite“.
Radikaliausių veiksmų ėmėsi mokyklos bibliotekininkė – iš lentynų pašalino visas knygas, kuriose galima rasti nepadorių žodžių. Bibliotekoje nebegalima rasti tokių rašytojų kaip Sergejus Dovlatovas, Viktoras Jerofejevas ar Vladimiras Sorokinas kūrinių. Bibliotekininkė netgi pasiūlė sudeginti Eduardo Limonovo romanus.
Poetės Raisos Tkačenko manymu, tokios priemonės kiek per ekstremalios, bet ji sutinka, kad kažką daryti reikia. „Kai keikėsi Puškinas, tame buvo šiokio tokio žavesio ir pikantiškumo, - sako ji. - O kai keikiasi mūsų kolūkiečiai, būna paprasčiausiai nešvanku“.
Ar kampanija veiksminga? Tarkime taip: dabar vietinis ūkininkas Vladimiras Kuznecovas apsidairo, ar niekas nesiklauso, prieš garsiai išreikšdamas savo jausmus. Bet tai nereiškia, kad jis pakeitė savo įsitikinimus. „Keiksmažodžiai yra blogai, - sako jis. Du kartus. Trumpa pauzė. - N***ui juos“.
V.Kuznecovas sako, kad keiksmažodžiai jam yra būdas išlieti susikaupusį pyktį dėl dviejų samdinių, kurie nusigeria dar iki pusryčių. Nors 45 metų ūkininkas teigiamai vertina mandagią kalbą, sako, kad iki šiol net nenumanė, kad kai kurie jo mėgstamiausi posakiai neturėtų skambėti padorioje draugijoje. „Jie galėtų išleisti kokią nors brošiūrą ir paaiškinti, kurie žodžiai yra keiksmažodžiai, o kurie – ne“, - sako jis. Tris vaikus auginantis klestintis ūkininkas taip pat nenorėtų, kad jį viršininkė S.Arefjeva mokytų kaip vaiką: „Atsakau: nuo keiksmų dar niekas nemirė“.
Panašiai mano ir kiti miestelio gyventojai. Kai ten apsilankė žurnalistai, žymiausia miestelio keikūnė Taisija Čerkašina labai apsidžiaugė: „Brangieji, čia tokia velniava dedasi“. Labiausiai jai užkliūva ramybės neduodantys Jehovos liudytojai.
„Iš pradžių aš jiems mandagiai sakiau “atsip**kit”. Jie ir toliau savo, todėl aš juos aprėkiu: užp**ot jūs mane b*biu kriaušę daužydami. Daugiau jie pas mane neina“.
Kol kas už keikimąsi į Ačairo kalėjimą nebuvo patekusi net T.Čerkašina. Nors miestelio valdžios sprendimai keiksmus laiko tvarkos trikdymu ir leidžia už juos skirti 500-1000 rublių (39-78 litų) baudą arba 15 dienų areštinėje, vietos milicijos inspektorius Aleksėjus Petrovas bausmes taiko tik tada, kai nebepadeda visos kitos priemonės.
„Jei nesupranta, kai paprašome gražiai, tegu moka baudas“, - sako milicijos inspektorius. Vis dėlto ne visada viskas klostosi pagal planą. Gyventojai, paprašyti pranešti milicijai apie nepriimtiną kalbą, o ne atsakyti tuo pačiu, dabar bet kokius skundus prieš kaimynus pagardina kaltinimais ne tik blogu elgesiu, bet ir nepadoriais žodžiais. Vienoje byloje jaunas vyras prisipažino per barnį subadęs kaimyną – bet teisinosi, kad šis jį pats išprovokavo negražiai atsiliepęs apie jo motiną. „O mes tik norėjome, kad būtų geriau“, - atsidūsta milicininkas.