Visi ministrų kabineto nariai vėliau šį mėnesį susirinks į
Everesto viršūnę kopiančių alpinistų bazinėje stovykloje, kuri
yra 5 360 metrų aukštyje, naujienų agentūrai AFP sakė Nepalo
miškų ūkio ministras Deepakas Bohora.
Prieš kelias savaites Maldyvų vyriausybė surengė posėdį po
vandeniu, siekdama atkreipti tarptautinės bendrijos dėmesį į
kylantį pasaulinį vandens lygį prieš Danijos sostinėje gruodžio
7-18 dienomis vyksiančią Jungtinių Tautų konferenciją dėl
klimato kaitos.
„Tirpstantys Himalajų ledynai mums kelia didelį susirūpinimą,
- sakė D.Bohora. - Prieš susitikimą Kopenhagoje norime atkreipti
pasaulio dėmesį į Himalajų apsaugojimą nuo klimato kaitos
padarinių.“
Apie 1,3 mlrd. žmonių yra priklausomi nuo vandens, kurio
šaltinis - Himalajų ledynai. Pasak ekspertų, spartus šių ledynų
tirpimas kelia didelį nerimą ir didina potvynių, o ilgainiui - ir
sausrų grėsmę šiame regione.
Aktyvistai nurodo, kad galimi klimato pokyčių padariniai kai
kurioms Pietų Azijos šalims, tokioms kaip Bangladešas ar Maldyvai,
dabar jau gerai žinomi, tačiau tarptautinė bendrija mažai
informuota apie Himalajų regionui kylančią grėsmę.
„Klimato pokyčiai jau smogė Himalajams, o ypač Nepalui, -
pabrėžė D.Bohora. - Jų poveikis pasireiškia įvairiai: sparčiai
kinta ledyninių ežerų dydis, sutrinka musonų režimas, kyla
precedento neturintys miškų gaisrai.“
Ministras pridūrė, kad Nepalo vyriausybė planuoja pasiųsti į
susitikimą Kopenhagoje kelis garsius alpinistus, kad jie pasaulio
lyderiams papasakotų savo įspūdžius. Vienas iš jų bus Apa Sherpa, įkopęs į Everestą 19 kartų.
A.Sherpa yra sakęs, kad ant aukščiausios pasaulyje
viršukalnės nuo 1990 metų, kai jis pirmą kartą įkopė į
Everestą, sniego gerokai sumažėjo. Šį reiškinį jis taip pat
sieja su pasauliniu klimato šiltėjimu.