Pasak LGT direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, Čiobiškio urvas unikalus tuo, kad vienintelis šalyje yra kvartero, maždaug prieš 1,8 mln. metų prasidėjusio geologinio periodo, dariniuose. Jis - sudėtingų geologinių procesų ir jų pokyčių išdava.
Smiltainio klode, tekančio upeliuko suformuotos griovos šlaite susidaręs urvas yra 9 metrų ilgio. Jo aukštis iš pradžių siekia pusantro metro, o einant gilyn visiškai sumažėja. Urvas turi du viduje susieinančius įėjimus. Jame yra daug mažų atšakų, kairėje nuo įėjimo - „kolona“.
Specialistų nuomone, Čiobiškio urvą ir jo prieigų geologinę sandarą reikia išsamiau ištyrinėti, o patį urvą - saugoti. Jis ne tik netinkamas lankyti, nes čia labai jautrios gamtinės sąlygos, bet ir pavojingas. Urvas bus įtrauktas į Lietuvos geologijos tarnybos Geotopų duomenų posistemį, kuriame sukaupti daugiau kaip 400 įvairių geologinių, geomorfologinių ir hidrogeologinių paminklų ir objektų duomenys.