Kaip elgtis joje atsidūrus? Dėl ko trūksta vamzdžiai ir kaip tokių situacijų išvengti?
Galimi pavojai
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, apie 60 proc. visų registruojamų žalų gyventojų turtui sudaro netikėti vandens išsiliejimai būstuose. „Kiekviename būste yra rizikingiausios erdvės, kuriose statistiškai įvyksta daugiausia nelaimingų nutikimų. Pavojingiausioms vietoms namuose priskiriamos šildymo sistemos, radiatoriai, įvairios santechninės žarnelės ir jų sujungimai su praustuvais, tualetu ir skalbimo mašina. Dažniausios nelaimių priežastys – netvarkingas žarnelių prijungimas, susidėvėję ventiliai, neįvertinta vamzdžių būklė“, – teigia „PZU Lietuva“ Žalų departamento valdymo skyriaus vyresnysis ekspertas Stasys Mačiuitis.
Anot eksperto, pagal registruojamų nelaimingų atsitikimų dažnumą daugiausiai rizikos kelia namuose esančios lanksčios žarnelės. Jų eksploatacija kelia daugiausia pavoų, nes jos greičiau susidėvi, viduje esanti guminė medžiaga sutrūkinėja ir nuo susidariusio slėgio susprogsta. Net ir laiku pastebėjus trūkusį vamzdį, vandens išsiliejimo padarinių pašalinimas yra sudėtingas ir neretai sukelia nuostolių.
Įrengiant ar keičiant vamzdžius specialistai pataria rinktis ne populiarias lanksčias žarneles, o metalinius vamzdelius, pagamintus iš nikelio, cinko ar vario – jie yra patvaresni ir saugesni. Geriau rinktis Europos gamintojų santechnikos detales – jos yra aukštesnės kokybės nei Kinijoje pagamintos prekės. Neverta taupyti, perkant santechnikos elementus, nes nuostoliai, įvykus nelaimei, bus daug didesni.
„Kartais gali būti kalti ir prastesnės kvalifikacijos specialistai, netinkamai atlikę santechnikos elementų montavimo darbus, todėl samdant santechnikus vertėtų kruopščiai rinktis aukštos kokybės rangovus. Kai kurios bendrovės Lietuvoje siūlo atlikti paslaugas su garantija. Jos atsako už suteikiamas paslaugas ir įsipareigoja pašalinti gedimus, jei tokių atsirastų“, – sako S.Mačiuitis.
Kaip išvengti nelaimių?
Kiekvieno buto savininkai ar gyventojai turėtų reguliariai tikrinti namuose esančius santechnikos prietaisus, jungtis ir žarneles, o pastebėję detalių nusidėvėjimus – pakeisti jas naujomis. Anot S.Mačiulio, net ir dvyliktame aukšte trūkę vamzdžiai gali užlieti visus apačioje esančius butus ir pasiekti pirmą aukštą. Vos trūkus vamzdžiui per kelias minutes yra apsemiamos buto grindys. Jei avarijos metu nėra šeimininkų ir nėra kam operatyviai užsukti ventilių, vanduo per grindis smelkiasi į žemiau esančius butus.
Avarines paslaugas teikianti bendrovė „Avarija” kasdien sulaukia apie 80 iškvietimų dėl įvairių nutikimų Vilniaus mieste. 40 proc. iš jų – kreipimaisi dėl trūkusių vamzdžių. Bendrovės ekspertai skaičiuoja, kad įvykus avarijai žmonėms prireikia vidutiniškai 10-15 minučių, kol jie sureaguoja į situaciją ir kreipiasi į specialiąsias tarnybas, o pagalbos dėl didelio avarinių tarnybų užimtumo kartais gali tekti palaukti net ir valandą.
Kaip sumažinti galimas pasekmes?
S.Mačiulis primena, kad laikantis visų saugumo reikalavimų nelaimingų atsitikimų rizika smarkiai sumažėja, bet visiškai neišnyksta, o už įvykusias nelaimes ir jų padarinius kaimyniniams butams atsako būsto savininkas. Sumažinti nelaimės pasekmių riziką padeda gyventojų nekilnojamojo ir kilnojamo turto draudimas – jis kompensuoja žalas, įvykusias bute. Tačiau visišką apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų suteikia civilinės atsakomybės draudimas, nes jis padengia žalas, kurias dėl nelaimingų atsitikimų – užliejimo ar gaisro ir jo gesinimo vandeniu patiria kaimynai.
„Būsto saugumas priklauso ir nuo jūsų santykių su kaimynais – išvykę atostogauti ar palikę tuščius namus savaitgalį jausitės ramiau, jei žinosite, kad kaimynai prižiūri jūsų namus. Pasikeiskite kontaktais su kaimynais, kad bėdai ištikus galėtume vieni su kitais susisiekti kuo greičiau, o išvykdami praneškite jiems, kiek laiko jūsų nebus ir paprašykite pažiūrėti, ar juose nevyksta kas nors neįprasto. Specialistai pataria būtinai užsukti vandens ventilius kiekvieną kartą, kai išvykstama iš namų ilgesniam laikotarpiui“, - pataria S.Mačiulis.