Tik per 12 dienų jis sudraskė keturis valstiečius, kurie jam
nusikalto tik tuo, kad jų laukai yra netoli tų vietų, kuriose
gyvena šios didžiausios gamtoje katės.
Vietos policijos duomenimis, situacija jau nebekontroliuojama,
pasipiktinę kaimų gyventojai išėjo į gatves, reikalaudami, kad
Miškų ūkio valdyba imtųsi skubių priemonių.
Labiausiai juos papiktino paskutinis nužudymas, kai auka -
ūkininkas Eknathas Dandekaras buvo sudraskytas į gabalus savo lauke.
„Jis net nebuvo įėjęs į krūmus“ - šaukė pasipiktinę žmonės.
Prie pat Čandrapuro yra Tadobos-Andhario tigrų draustinis
(TATR).
Valstijos valdžia nuogąstauja, kad nepasikartotų 2007 metų
įvykiai. Tada paklaikę iš baimės valstiečiai uždarė vietos
pareigūną, atsakingą už miško apsaugą, į namų areštą, kai
dryžuotas siaubūnas per mėnesį nužudė keturis žmones.
Ir dabar akivaizdu, kad šiam dar vienam plėšrūnui žmogiena
patinka labiau nei visa kita, ką jis sumedžioja. Jis dabar medžioja
žmones kaip pagrindinį grobį, sudraskydamas naują auką maždaug
kas tris dienas, kai vėl išalksta.
Dabar Čandrapuro apygardos gamtosaugos vadovas Alokas Joshi, taip pat valstijos policijos valdyba mėgina
skubiai nuspręsti, kaip pasielgti su tigru, kuris įjunko į
žmogieną.
Variantų ne tiek daug - nubaidyti toliau nuo pamėgtų vietų
tradicinėmis priemonėmis - trimitais, būgnais ir tarškalais,
padėti jauką ir sugauti, užmigdyti ir išvežti ar tiesiog
sunaikinti, pasikvietus į pagalbą profesionalius medžiotojus.
Iš tikrųjų situacija tragiška abiem pusėms. Tigrų
populiacija Indijoje dabar sumažėjo. Beje, ir dėl to, kad
besiplečiančios žmonių gyvenvietės noromis ar nenoromis plečia
savo ribas, ir karališkajai katei lieka vis mažiau ir mažiau
gyvenamosios vietos.
Indijos valstietis ir džiunglių karalius dar niekada nebuvo taip
arti vienas nuo kito ir tokie nesutaikomai priešiški kaip dabar.
Esant tokiam neišvengiama susipriešinimui, nuolat
suaktyvėjančiam neužgyjančių konfliktų žaizdomis, tigrų
skaičius Indijoje per pastaruosius penkerius metus sumažėjo nuo
trijų iki pusantro tūkstančio.
Ir kol kas nei ekologai, nei valdžia negali pasiūlyti gero
sprendimo, kad ir „avys liktų sveikos, ir vilkai būtų sotūs“, tuo
tarpu tai vienas, tai kitas tigras vis pavirsta kruvinu mėsininku ir
neišvengiamai žūsta.