Neseniai sutikau seniai matytą bičiulį Arūną, tačiau jis atsiprašė neturįs laiko plepėti.
„Nepyk, skubu. Manęs laukia juoko seansas. Jei turi laiko, galime eiti kartu. Pasijuoksime, po to pasikalbėsime apie gyvenimą“, – toks pasiūlymas suintrigavo, tad patraukiau įkandin bičiulio.
Salėje būriavosi maždaug dvidešimt įvairaus amžiaus sportiškai apsirengusių žmonių. Po pažastimi jie laikė susuktus kilimėlius.
Netrukus prasidėjo šurmulingas reginys. Jo vedėja siūlė atlikti pratimus, atrodo, nieko bendra neturinčius su juoku.
Seanso dalyviams reikėjo įsivaizduoti, kad tapo bedarbiu, nevaldomo kosminio laivo pilotu ar spragėsiu keptuvėje. Tarsi patyrę aktoriai žmonės lengvai įsijausdavo į pasiūlytą vaidmenį ir čia pat užkrečiamai juokėsi.
Viskas tęsėsi pusantros valandos. Pabaigoje renginio dalyviai atrodė pavargę, tačiau jų veidai švytėjo.
Po juoko seanso Arūnas man papasakojo, kad šiuos užsiėmimus lanko beveik pusmetį.
Prieš metus bičiulį užgriuvo sunkumai – jis išsiskyrė su žmona, netrukus neteko darbo. Jį apniko depresija, ėmė kankinti nemiga. Buvęs stiprus, savimi pasitikintis vyras staiga virto visišku ištižėliu.
Atsitiktinai internete radęs straipsnį apie juoko jogą, Arūnas suvokė, kad juokėsi labai seniai.
Į jogos kursus vyras užsirašė tikėdamasis prasiblaškyti ir išgirsti juokingų istorijų. Bet ten išmoko juoktis be jokios priežasties.
Pamažu jis ėmė optimistiškai žvelgti į ateitį, perspektyvioje įmonėje gavo komercijos direktoriaus pareigas. Beveik tuo pat metu susipažino su žavia smuikininke.
Laikas parodys, kaip susiklostys Arūno gyvenimas, bet bičiulis yra įsitikinęs, kad juokas jam padėjo pačiupti laimės paukštę.
Juoko jogos pradininkas – Mumbajuje gyvenantis indas Madanas Kataria.
Iki 1995 metų jis dirbo gydytoju ir redagavo žurnalą apie sveikatą.
Rengdamas straipsnį „Juokas – geriausias vaistas“, medikas suprato, kad žmonės per mažai juokiasi. Vieną rytą M.Kataria išėjo ieškoti bendraminčių, pasiilgusių juoko.
Pirmoji juoko grupė per pratybas pasakojo anekdotus. Iš pradžių visi buvo patenkinti nauja pramoga, bet netrukus nusivylė – vieniems anekdotai patiko, o kitiems jie atrodė lėkšti ar net įžeidūs.
M.Kataria pasišovė sugalvoti ką nors naujo. Jis nuodugniai išnagrinėjo mokslinius straipsnius apie juoką ir suprato, kad kūnas neskiria dirbtinio juoko nuo nuoširdaus.
Nors į pirmąją grupę susibūrę žmonės skeptiškai vertino dirbtinį juoką, jie sutiko pabandyti. Jų pačių nuostabai, dirbtinis juokas greitai virto užkrečiančiu, nuoširdžiu juoku.
M.Kataria sukūrė žaismingus vaidybinius pratimus, padedančius lengviau prisišaukti juoką.
Savo sugalvotą kompleksą indas pavadino juoko joga, nes juokas derinamas su kvėpavimo, tempimo ir atsipalaidavimo pratimais.
Šiuo metu pasaulyje yra apie 6000 juoko jogos klubų.
Tokį klubą Vilniuje įkūrė 39 metų Lina Kalendraitė.
Pernai vasarą Šveicarijoje moteris baigė juoko jogos mokytojų kursus, kuriems vadovavo būtent šios technikos sukūrėjas M.Kataria.
- Kas vyksta per šias pratybas? – paklausiau juoko jogos mokytojos L.Kalendraitės.
- Jas sudaro paprasti elementai: plojimas, skandavimas, šokio bei kiti judesiai, atsipalaidavimo, kvėpavimo, tempimo pratimai ir, žinoma, juokas.
Juoktis galima ir vienam, bet smagiau bendraminčių būryje. Juoko jogos esmė – juokiamasi ne iš ko nors, o su kuo nors.
Grupėje dingsta psichologiniai barjerai ir suvaržymai, o dirbtinis juokas greitai virsta užkrečiamu juoku.
- Kodėl norint smagiai pasijuokti reikia kurti dirbtines situacijas? Ar neužtenka kasdien gaunamo linksmumo?
- Liūdna tiesa yra ta, kad nuoširdus juokas kažkur iškeliauja kartu su vaikyste.
Suaugę žmonės turėtų imti pavyzdį iš vaikų, kurie be jokios priežasties nuolat klega ir krykštauja.
Socialinės psichologijos tyrimai atskleidė, kad vaikas juokiasi apie 150 kartų per dieną. Suaugęs žmogus juokiasi apie 6 kartus per dieną.
Įprasta, kad vaikas kasdien nusišypso apie 400 kartų, o suaugusysis – ne daugiau kaip 15 kartų.
Vadinasi, mes ne tik išaugame kelnes, bet ir prarandame gebėjimą būti linksmi bei žaismingi.
Kai buvome vaikai, tėvai daugeliui kartojo: „Kada pagaliau surimtėsi?“ Kai suaugę norime pasiausti, aplinkiniai bara: „Nebūk kaip vaikas!“
Pasaulis serga rimtumo liga. Visi tarsi užmiršo, kad nuo juoko priklauso gyvenimo trukmė.
- Ar iš tikrųjų juokas lemia tai, kiek metų gyvensime? Kuo jis naudingas?
- Juokas naudingas fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau mes juokiamės per mažai, kad patirtume teigiamą juoko naudą.
Daugelis pasakytų, kad šiais laikais juoktis sunku, nes pečius slegia finansiniai rūpesčiai, niūri kasdienybė, ligos. Jei iš širdies nekyla natūralus juokas, galima juoktis dirbtinai, be priežasties.
Pasirodo, kūnas neskiria dirbtinio juoko nuo nuoširdaus – abiem juoko atvejais vyksta tokie patys biocheminiai pokyčiai, organizmas gauna tokią pačią fiziologinę naudą.
Juokas padeda numalšinti stresą, skausmą, stiprinti imunitetą.
Juokiantis išsiskiria endorfinai – natūralūs nuskausminamieji ir euforijos būseną sukeliantys hormonai. Endorfinai veikia panašiai kaip morfijus, bet neturi neigiamo poveikio.
Labai naudinga juoktis sergantiems bronchitu ir bronchine astma. Juokiantis padidėja plaučių tūris ir deguonies kiekis kraujyje.
Tuomet kvėpavimo takai lengviau išsivalo nuo gleivių.
Juokiantis iš plaučių iškvepiamas užsistovėjęs oras, organizmas prisotinamas deguonies.
Nobelio medicinos premijos laureatas vokietis Otto Warburgas yra sakęs: „Jeigu ląstelės gauna pakankamai deguonies, vėžiu susirgti neįmanoma“.
Juokas stiprina ir širdį – padažnėja pulsas, pagerėja kraujotaka. Juokiantis išsiplečia kraujagyslės, atsipalaiduoja raumenys.
- Kaip išmokti juoktis be jokios priežasties?
- Protas ir kūnas yra susiję. Pavyzdžiui, depresijos kamuojamų, prislėgtų žmonių judesiai tampa vangūs.
Tačiau kūnas irgi veikia protą. Išminčiai sako: „Jeigu liūdna, negulinėk, geriau dirbk, eik pasivaikščioti, pabėgioti. Tuomet pasijusi geriau“.
Tad jei jaučiatės nelaimingas, elkitės taip, tarsi būtumėte laimingas, ir pasijusite geriau.
Žinant kūno ir proto sąsają, juoko joga siekiama pakeisti proto būseną fiziniais veiksmais, pavyzdžiui, plojimu, skandavimu, juoku ar kvėpavimo pratimais.
- Kodėl seansai vadinami juoko joga? Ar juos gali lankyti tik praktikuojantys klasikinę jogą?
- Tikrai ne. Per juoko jogą nereikia atlikti sunkių fizinių pratimų ar nugrimzti į gilią meditaciją.
Juoko jogos gali išmokti bet kokio amžiaus ar kūno masės žmogus – vaikas, moksleivis, menininkas, mokslininkas, senelis, kalinys, net fiziškai neįgalus žmogus.
M.Katarios nuomone, juokas – viena lengviausių meditacijos formų, užtikrinanti greitą atsipalaidavimą.
Juokdamiesi apie nieką negalvojame. Medituojant kitais būdais, būtina ypatinga koncentracija, kad galėtume pailsinti protą nuo nepageidaujamų minčių.
- Kam nerekomenduojama juoko joga?
- Nėščiosioms, sergantiems gripu ar sloga, epilepsija, glaukoma, turintiems stuburo išvaržą, rimtų širdies problemų ar aukštą kraujospūdį.
Nuo juoko jogos turėtų susilaikyti ir asmenys, ką tik patyrę operaciją.
Po jos turi praeiti trys mėnesiai.
- Minėjote, kad juoko joga galima užsiimti ir individualiai. Gal galite nurodyti kokį pratimą?
- Yra keli šimtai juoko pratimų savitais pavadinimais. Pavyzdžiui, „Mobilusis telefonas“, „Pasisveikinimo juokas“, „Liūto juokas“, „Juoko padažas“, „Sąskaita už šildymą“, „Nėra pinigų“, „Aukso puodas“ ir panašiai.
Siūlau išbandyti tokį nesudėtingą juoko pratimą.
Atsigulkite ant nugaros, atsipalaiduokite. Sulenkite kojas per kelius. Pritraukite kelius prie krūtinės ir apkabinkite juos rankomis.
Tokiu būdu jūsų diafragma ir pilvo raumenys atsipalaiduoja, tad juoktis yra labai lengva.
Dabar leiskite sau garsiai nusijuokti be jokios priežasties. Juokitės kelias minutes ir negalvokite apie tai, ką pamanys kaimynai, – jie nenugyvens jūsų gyvenimo už jus.
Suaugęs žmogus kasdien turėtų juoktis mažiausiai dešimt minučių.