Visą gyvenimą inžiniere dirbusi L.Šidlauskienė prieš kelerius metus atsitiktinai rado laisvalaikio užsiėmimą – kurti lėles.
Kvietimą į lėlių gamybos kursus jai padovanojo dukterys. Pomėgis užima vis daugiau kaunietės laiko.
Lėles kepa orkaitėje
Meniškos lėlės kuriamos įvairiais būdais. „Aš jas kepu orkaitėje“, – sakė L.Šidlauskienė.
Apie lėlių kūrybą ji buvo girdėjusi nedaug, todėl žinia, kad meniški kūriniai gimsta naudojantis paprasčiausiomis buitinėmis priemonėmis, nustebino.
Dabar L.Šidlauskienė iš specialaus plasteliną primenančio polimerinio molio lipdo kūno dalis, paskui jas kiša į orkaitę ir kaitina 100 laipsnių temperatūroje. Nuo karščio masė sukietėja, tampa panaši į porcelianą. Detales meistrė sujungia metaliniu karkasu.
Norint pagaminti kuo tikroviškesnius kūrinius, kaunietei teko išstudijuoti žmogaus anatomiją. Smalsuoliai dažnai tikrina, ar lėlės viskuo panašios į žmones.
Mokytoja panaši į autorę
Moteris savo lėlėms kruopščiai siuva ir drabužius, puošia jas pačios pagamintais juvelyriniais dirbiniais. „Lėlei dažnai pasiuvu kelis apdarų komplektus. Šeima nusprendžia, kurie tinka geriausiai“, – kūrybos subtilybėmis dalijosi L.Šidlauskienė.
Didžiausia paslaptis – kaip lėlėms pavyksta įpūsti dvasią. „Kad lėlė atrodytų lyg gyva, svarbiausia iš anksto sugalvoti jos gyvenimo istoriją“, – tvirtino meistrė.
Per kelerius metus kaunietė yra sukūrusi 20 lėlių. Naujausia – sena mokytoja. Ligota, vieniša žila moteris šildosi kojas vandens dubenyje. Senutės akyse spindi viltis, kad aplinkiniai ją prisimins ir aplankys.
Motinos pėdomis seka duktė
Geriau įsižiūrėjus neįmanoma nepastebėti, kad mokytoja panaši į kūrėją, tik kur kas vyresnė. „Nors iš anksto neplanavau, tik baigusi senolę supratau, kad ji gimė neatsitiktinai. Pati tapau mokytoja“, – šypsojosi L.Šidlauskienė.
Kaunietės duktė Saulė Vaikšnorienė taip pat užsikrėtė aistra lėlėms ir mokosi iš motinos. Vadybininkė sukūrė pirmąją lėlę ir ją pavadino „Pagavau“. Tai kūdikio besilaukianti auksaplaukė mergina.
Autorė pati yra trijų vaikų motina.