„Retai pamąstome apie tai, kad mūsų šukuosena ir tai, kaip mes ją prižiūrime, irgi yra inžinerija“,- sako Švedijos inžinerinių sprendimų kompanijos „SWECO Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) tyrimų stende buvo norima parodyti inžineriją kaip kasdienę veiklą.
Anot A.Abromavičiaus, šukuosenos tvarumas vertinamas keliais aspektais. Socialinis aspektas reiškia, kiek darbo vietų ir kiek darbo kirpykloje sukuriama, ekologinis – kiek suvartojama vandens, o ekonominis - kiek apytiksliai perkama šampūno ar kitų plaukų priežiūros priemonių.
„Prausdamiesi šiltu vandeniu, kurio temperatūra apytikriai siekia 40 laipsnių, mes pamirštame, kad sunaudojame kartu ir labai daug energijos jį pašildyti. Suskaičiavome, kad, norint vienu metu pašildyti vandens kiekį, reikalingą išsiplauti galvą pusei Lietuvos gyventojų, reiktų sunaudoti apie 1,7 GWh energijos” , - teigiama „SWECO Lietuva“ ataskaitoje.
Įmonės vadovas pastebi, kad tvaria inžinerija gyvenime vadovaujasi daugiau vidutinės ir vyresnės kartos žmonės, kurie gyvena taupiau, ekologiškiau ir leidžia uždirbti „kaimynui“. Jaunimas, vadovo nuomone, yra orientuotas į vartotojiškumą ir dažnai pamiršta derinti tvarumo principus buityje.
Panašius tyrimus planuojama atlikti ir kitose aukštosiose mokyklose. „Efektyvių ir tvarių inžinerinių sprendimų naudą jaunimui paprasčiau suvokti, kai pateikiamas elementarus, kasdienis pavyzdys – šukuosenos priežiūra“ , - sako A.Abromavičius.
Lietuviai pagal bendrą energijos suvartojimą vienam žmogui yra tarp tų valstybių, kurios gali pasigirti taupumu. Skandinavijos šalys suvartoja septynis kartus daugiau energijos už mus.