„Labai netikėta, tai kažkoks naujas reiškinys, jau seniai nebuvo tokių lentelių ant autobusų“, – stebėjosi Valstybinės kalbos inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Dambrauskas apžiūrinėdamas dviejų bendrovių autobusus.
Maršrutų pavadinimus dviem kalbomis – lietuvių ir lenkų – skelbia Šalčininkų autobusų parkas ir sostinės įmonė „Irzimas“.
Pavyzdžiui, šalia Valčiūnų gyvenvietės pavadinimo dar lenkiškais rašmenimis rašoma Wolczuny, o prie Skurbutėnų – Skorbuciany.
Tai yra Valstybinės kalbos įstatymo, skelbiančio, kad viešieji užrašai turi būti rašomi valstybine kalba, nepaisymas. Įmonių vadovai įpareigoti tokius užrašus pakeisti.
„Po Velykų šias įmones patikrinsime. Joms buvo duotas terminas, per kurį reikia pažeidimą pašalinti“, – sakė A.Dambrauskas.
Jeigu lentelės nebus pakeistos, įmonių vadovams gresia įspėjimas arba bauda nuo 300 iki 600 litų.
Įmonės „Irzimas“ direktorius Zigmundas Marcynkevičius tikino „Lietuvos rytą“, kad jis turi tūkstančius Vilniaus rajono gyventojų parašų su prašymu, kad po lentelėmis su lietuviškais užrašais būtų ir gyvenvietės pavadinimas lenkų kalba.
Nejaugi lenkai, metų metus gyvenantys Vilniaus rajone, iki šiol nežino, kaip lietuviškai rašomas ir tariamas jų gyvenvietės pavadinimas?
„Kur kultūra, kur demokratija? Atrodo, kad patys savęs bijote. Aš per dvidešimt metų esu išvažinėjęs visą Europą, mačiau, kaip kitur viskas daroma.
Pavyzdžiui, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje naudojami užrašai dviem kalbomis, bet niekas nekelia dėl to problemos“, – piktinosi Z.Marcynkevičius.
Jis tikino, kad lentelių nenuims. Tiesiog lauks, kas bus toliau. O jeigu lietuviai jį ir toliau persekios – kreipsis į Strasbūro teismą.
Dėl lentelių teko kreiptis į antstolius
Vilniaus rajone ne vienus metus kunkuliavo aistros dėl nelietuviškų gatvių pavadinimų lentelių.
Greta lietuviškų lenkų kalba parašytus gatvių pavadinimus Riešėje, Maišiagaloje, Raudondvaryje ir Nemenčinėje Vilniaus rajono savivaldybė buvo įpareigota nukabinti paskelbus teismo nutartį.
Kai tai nebuvo padaryta, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius kreipėsi į antstolius.
Nors lenkai nenorėjo nusileisti, teismas konstatavo, kad lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra konstitucinė vertybė, todėl viešajame valstybės gyvenime jai taikomas prioritetas.
Dalis gatvių pavadinimų lentelių buvo nukabinta, tačiau atokesnėse gyvenviečių gatvėse jos likusios iki šiol.