Norėję pramankštinti savo raumenis ir jaunesni, ir vyresni klaipėdiečiai
po atviru dangumis uoliai mokėsi Rytų kovų meno - Wing Tsuh Kungfu -
paslapčių. Žmonės gyvai domėjosi kinų vienuolių sugalvotomis
sveikatingumo mankštomis, kvėpavimo pratimais. Instruktoriai jiems
žadėjo kiekvieną savaitgalį parke rytais rengti nemokamas pamokas.
Po ilgesnės pertraukos Skulptūrų parke vėl klegėjo gausus būrys šachmatų
mėgėjų. Prie stalų susėdę įvairaus amžiaus žaidėjai net kelias valandas
pamiršę viską pasaulyje stumdė figūras. Labiau patyrę didmeistriai metė
iššūkį mėgėjams - pakvietė juos išbandyti jėgas simultanuose. Dar
vėsokas pavasario oras šachmatininkų nė kiek nesutrikdė.
Teatralizuotoje akcijoje „Gyvieji šachmatai“ figūromis tapo vaikai -
ant žaidimo lenta virtusio grindinio jie vaidino pėstininkus, rikius,
bokštus. Medines figūras stumdęs didmeistris mėgino įveikti priešais
ant medinio sosto įsitaisiusią varžovę - iš kažkur atvykusią puošnią
damą su akiniais ir raudonu skėčiu, pasivadinusia Šachmatų karaliene.
Spalvingais drabužiais apsirėdę jos tarnai lentoje nukirstus gyvus
pėstininkus užsikeldavo ant pečių išnešdavo iš mūšio lauko. Daugiau
žiūrovų simpatijų sulaukė jaunasis didmeistris, o ne šalta ir išdidi
karalienė, kuriai visą laiką sufleravo prie kojų susmukęs dar vienas ko
gero, geriau už ją žaisti šachmatais mokantis pavaldinys.
Spalvingą renginį miestiečiams organizavo XIX amžiaus pabaigoje
Klaipėdoje gyvenusio filantropo Juliaus Liudviko Vynerio vardu
pavadintas labdaros ir paramos fondas su savanoriais pagalbininkais.
Pilietinę iniciatyva parėmė Skulptūrų parką prižiūrintys Mažosios
Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai.