Tiesa, prie daugelio įstaigų jau pūpsojo krūvos pririnktų pilnutėlių šiukšlių maišų, nes ne visi miestiečiai laukė šeštadienio. Tvarkingiausieji aplinką iškuopė anksčiau. Belieka kupetas išvežti.
„Mūsų teritorija didelė – stadioną supa miškas, jo pašalius ketiname iškuopti, sugrėbti senus lapus, nugenėti medžius, vaikai šakas į konteinerį štai suneš“, - žurnalistei sakė „Darom!” akcijos dalyviai futbolininkai.
Keliolika minučių vėluodamas, į talką prie miesto stadiono atvyko ir Šilutės savivaldybės mero pavaduotojas „tvarkietis“ Jonas Jaunius bei motinystės atostogas turinti Šilutės rajono tarybos narė loberalcentristė Jūratė Gricevičienė su vyru. Lopšyje atsivežė ir mažylį. Oras buvo puikus, aplink inkiluose čiulbėjo paukščiai.
Šilutės rajono savivaldybė aplinkos švarinimo darbams šiemet skyrė 16 tūkstančių litų, juos išdalijo 11 seniūnijų.
Tuo metu, kai talkininkai krašte rinkosi į viešųjų erdvių tvarkymo talkas, vakarinėje miesto dalyje įsikūrusioje „Šilutės durpių“ bendrovėje visu pajėgumu virė įprasti pramonės darbai. Iš Aukštumalos pelkės, kurios gelmių turtus ši įmonė eksploatuoja, gamina durpių substratus, fasuoja ir eksportuoja į keliolika šalių, traukinukas iš kasybos zonos gabeno žaliavą į Traksėdžių cechus.
Važiavo pro nelegalius buitinių atliekų sąvartynus, kuriais Šilutės gyventojai užvertė visas Aukštumalos pamiškių pakeles. Čiužiniai, automobilių padangos, senos sėdynės, plastiko indai, statybinis laužas, sukiužę rakandai... Ne prie vieno, o prie kelių takų, net visai arti senų apleistų maro laikų kapinaičių...
Ar sunku būtų vokiečių kapitalo valdomai pramonės įmonei, turinčiai pakankamai technikos ir per šimtą darbuotojų, vardan švaresnės Lietuvos juos savanoriškai iškuopti? Talka „Darom!“ juk šiuo devizu gyva. Deja. Gražu tik prie fasadinės įmonės pusės.
Beje, Aukštumalos pelkė, apie kurios išteklių išskirtinumą Europoje jau prieš šimtmetį yra rašyti moksliniai darbai, yra saugoma teritorija, telmologinis draustinis. Bet jam jau palikta tik maža dalis teritorijos dalies, o kitoje durpės, krašto gamtos turtas, kasamos, išdžiovinamos ir išvežamos pirkėjams. Pelną pasiima savininkai.
Keista, bet Šilutės savivaldybės gamtosaugininkui Remigijui Rimkui šiame Aukštumalos durpyno pakraštyje esantys nelegalūs sąvartynai turėtų akis badyti labiausiai. Pro juos kelias veda į jo nuosavą ežerioką, kurį Klaipėdos apskrities žemėtvarkininkai kažkada leido privatizuoti, atkurdami teises į turėtą žemę. O kur privati valda, ten, sako, ir geresnė tvarka būna. Deja.
R.Rimkus šiandien čia talkos nerengė. Ir atliekų surinkėjų, su kuriais savivaldybė yra sudariusi sutartis, nei jis, nei seniūnas Raimundas Steponkus neatsiuntė. Sąvartynai liko riogsoti kaip buvę.