Gilė, Lima, Nojus ir Bitė iš pradžių buvo nedrąsūs ir laikėsi viename baseine. Bene smalsiausia pasirodė esanti Gilė. Tyrinėdama naują aplinką, ji pirmoji ryžosi apiplaukti visus keturis, sujungtus į vieną, baseinus.
Delfinų maistas Graikijoje praktiškai nesiskiria nuo to, kurį jie gaudavo Klaipėdoje. Pasak dvi savaites gyvūnus stebėjusio vet. gydytojo Žilvino Kleivos, graikai perka tokią pačią žuvį, kaip ir Jūrų muziejus.
Dabar delfinus zoologijos sode prižiūri vienas treneris iš Jūrų muziejaus, penki zoologijos sodo treneriai ir veterinarijos gydytojas. Kaip ir Klaipėdoje, dauguma trenerių – moterys: net keturios iš penkių. Graikų treneriai yra pakankamai patyrę: du iš jų stažavo keletą mėnesių Jūrų muziejaus delfinariume, likę yra dirbę kituose pasaulio delfinariumuose.
Kartu su baseinais buvo įrengtas ir 1000 vietų amfiteatras žiūrovams. Planuojama, kad čia bus demonstruojami delfinų pasirodymai, žadama rengti ir delfinų terapijos užsiėmimus.
Netrukus delfinai turėtų sulaukti kaimynų: šalia yra įrengti atskiri baseinai Kalifornijos jūrų liūtams. Delfinams iš Klaipėdos tai ne naujiena – ir Jūrų muziejaus delfinariume tais pačiais baseinais kartu su delfinais dalijasi penki Kalifornijos jūrų liūtai.
Atikos zoologijos sodas veikia jau 10 metų ir garsėja trečia pagal dydį pasaulyje paukščių kolekcija. Šis zoologijos sodas yra EAZA (Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija) narys, dalyvauja daugelyje nykstančių gyvūnų tyrimų ir išsaugojimo programų.
Gilė, Lima, Nojus ir Bitė iškeliavo iš Lietuvos jūrų muziejaus, nes delfinariume jau darėsi ankštoka, jame gyveno jau vienuolika delfinų.
Muziejus yra pateikęs paraišką delfinariumo rekonstrukcijai finansuoti iš Europos Sąjungos fondų. Jei lėšos bus skirtos, rekonstrukcijos laikotarpiui išsiųsti į kitus zoologijos sodus tektų visus delfinus.