Akmenės rajone įsikūrusi Papilė – senas, gilias kalendorinių švenčių tradicijas puoselėjantis miestelis. Prieš trejus metus Papilės kultūros namų vedėjos ir bendruomenės narės Virginijos Kupstienės iniciatyva pradėtos rengti Jurginių šventės, žmones sudomino savo išskirtiniu dėmesiu senosioms lietuvių tradicijoms. „Norėjome prisiminti tradicijas ir pabėgti nuo tipiško renginio stereotipo, - pasakojo V.Kupstienė, - pasirodė, kad žmonėms visai nebūtini fejerverkai ar populiarių atlikėjų koncertai. Ypač mūsų atliekamos apeigos įdomios vaikams - stebėdami kaip suaugusieji eina lankyti žiemkenčius, užkasa duonos kepalą žeme ir laisto jį alumi, mažieji skatinami domėtis savo protėvių papročiais.“
Apie pusantro tūkstančio gyventojų turinčiame miestelyje Jurginių šventė – itin laukiamas pavasario kvieslys, sutraukiantis minias svečių iš aplinkinių gyvenviečių. Anot šio renginio organizatorės V. Kupstienės, išskirtinė Jurginių šventė Papilėje vyksta tik dėl aktyvių miestelio bendruomenės pastangų ir vietinių verslininkų paramos.
Pasak V.Kupstienės, finansinė parama itin reikalinga ruošiant vaišes šventės svečiams, mat per Jurgines kiekvienam būtina paskanauti žirnių košės ir apeigų kiaušinienės, keptos naktigonės lauže. Šis paprotys atėjo iš labai senų laikų, kai Šv. Jurgio dieną smagiai švęsdavo ne tik žemdirbiai, bet ir arkliaganiai – iš savo šeimininkų susirinkę vištos kiaušinius, gamindavo ant laužo suneštinę kiaušinienę.
Jurginės - pavasario žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė, nuo seno ypač populiari buvo Rytų Lietuvoje. Unikalus šio krašto renginys, atgaivintas prieš du dešimtmečius, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Senovėje Jurgines dar vadindavo žemdirbių Naujaisiais metais ir švęsdavo net keliolika dienų.