“Žmogus turi viziją, turi drąsos. Kad kažką darytum, reikia tikėti tuo, ką tu darai. O kad tikėtum, reikia drąsos, o po to eina veiksmas. Šitie trys dalykai turi dominuoti. Aišku, gal ir pinigų reikia turėti. Vieni taip sako, o kiti teigia, kad čia savaime užauga. Na, tebūnie, bet aš žinau, kaip ta sėkla yra sėjama”, - šypsosi S.Kaminskas.
Apie kukurūzų labirintų tradiciją Amerikoje galintis daug papasakoti vyras sako, kad labirinto kūrimo darbai vyksta kone visus metus. Išnuomotame beveik 2 hektarų plote vyras savo rankomis atlieka bene visus darbus: sėja, tręšia, kovoja su piktžolėmis, kuria formą.
“Kai jau pasėju, dar nebūna išdygę, jau pradedu formuoti tą motyvą, nes man gaila niokoti didelius kukurūzus. Europa buvo pirmasis motyvas, kurio ėmiausi”, - pasakoja labirinto sumanytojas.
Vesdamas takeliais tarp aukštų kukurūzų, Saulius pasakoja, kad kiekvienais metais labirinto forma pasikeičia.
“Labirintai turi tendenciją neišlikti, nebūti statiški, jie dinamiški, keičiasi. Tai nėra pasyvi pramoga, ji aktyvi”, - tikina S.Kaminskas.
Šiemet klaidžiojant labirintu galima aplankyti visų Europos valstybių sostines, o beeinant sutikti ir nepažįstamųjų.
Kurdamas labirinto formą, Saulius sudeda daug idėjų ir minčių. Todėl šiemetinė labirinto forma pasirinkta neatsitiktinai.
“Ne Lietuvai reikia Europos, o Europai reikia Lietuvos, bet žmonės savyje užsisklendžia, jie netiki, kad gali kažką duoti Europai. Jie tiki, kad gali imti. Bet iš tikrųjų aš tikiu, kad mes Europos kontekste išsiskirsime. Čia laiko klausimas”, - įsitikinęs vyras.
Iš pirmo žvilgsnio beprotiška ir lietuviams neįprasta idėja per trejus metus sulaukė populiarumo.
“Dėl to ir darau, kad žmonėms tai patinka. Ir man patinka šitas darbas. Tai nėra kažkoks ypatingas verslas, aš labiau save taip realizuoju”, - pripažįsta jis.
Anot vilniečio, kukurūzų labirinte žmonės gali ne tik pramogauti, bet ir šviestis. Kai kurie lankytojai užsimano švęsti savo gimtadienius.