Negana to, jie dar ir pradeda šokti. Kone okupuoja autobuso galą. Stebite, kas bus toliau. Pasibaigia daina. 11 autobuso balso įrašas praneša – „Sereikiškių parkas“. Atsidaro durys, ir jie visi išlipa iš autobuso. Užsidaro durys. Jūs sėdite, nesuprantate, kas įvyko. Ir lyg niekur nieko autobusas juda tolyn, Užupio link.
Sveikinu, jums pasitaikė galimybė pamatyti „flashmob“ akciją. „Vebsterio“ anglų kalbos žodynas šią sąvoką apibrėžia kaip „grupės žmonių, susibūrusios virtualioje erdvėje, staigų susirinkimą vienoje vietoje, ekscentriško veiksmo atlikimą ir greitą išskirstymą“. Patys „flashmob“ mėgėjai sako, kad tai tiesiog būdas smagiai praleisti laiką. O jo tikslas – jokio tikslo.
Pirmoji tokia akcija buvo įvykdyta 2003 metais Niujorke. Po pirmojo dėl nesklandumų neįvykusio „flashmob“, „Harper‘s magazine“ žurnalo vyriausiasis redaktorius Bilas Wasikas po mėnesio suorganizavo antrąjį. Jo metu daugiau nei 100 žmonių susirinko į vieno prekybos centro devintajame aukšte buvusią kilimų parduotuvę ir sustojo aplink vieną iš brangiausių kilimų. Ir visi neva ginčijosi. Akcijos dalyviai prie jų priėjusiems pardavėjams, bandantiems suprasti, kas vyksta, turėjo atsakyti, kad jie visi gyvena kartu Niujorko priemiestyje esančiame sandėlyje, tad jų kukliam būstui reikalingas „meilės kilimas“. Dar pridūrė, kad be visų ten buvusiųjų sutikimo jie tiesiog negali pirkti to kilimo.
Po to, kai 2006 metais tas pats žurnalo vyriausiasis redaktorius Bilas Wasikas išspausdino straipsnį apie savo sugalvotą naujovę, akcija pakankamai greitai pasklido po pasaulį. Daugelyje šalių Europoje „Nemokamų apkabinimų“ akcijos jau tapusios kasdienybe. Beje, jos kartais organizuojamos ir Vilniaus senamiestyje: masė žmonių juda Pilies gatve ir siūlo jus apkabinti. Nemokamai. Žinoma, jei patinka, jus gali iš karto apkabinti net ir keletas akcijos dalyvių.
Vis dėlto Lietuvoje dar neturime išugdytos „flashmob“ tradicijos. „Gaila, bet Lietuvoje „flashmob“ kultūra nėra iki galo išvystyta. Žmonės vangiai jungiasi prie akcijų. Tad, mano nuomone, dabar jie vyksta dažniau dėl to, kad vyktų, o ne tam, kad juo būtų perduota kokia nors žinia“, - sakė „flashmob“ organizatorė Agota Stašytė. Jai tai yra viena iš formų, kaip nemokamai ir smagiai perduoti žinią miestui. Šį kartą jos idėja buvo parodyti, kad linksmintis galima ir netradiciniais būdais. Pavyzdžiui, šokant autobuse.
Akcija susidomėję žmonės teigia, kad dalyvaujant „flashmob“ apima keistas jausmas, kad darytum kažką slapto, bei suvienija bendrumo pojūtis, jog tai darai ne vienas. Tad jei turite kokią nors idėją, nesidrovėkite. Juk smagu sudalyvauti tiek pačiam, tiek sudominti aplinkinius ir palikti juos su klausimu: o kas čia buvo?