Prostitutės dažnai susiduria su pareigūnais. Vienos sumoka baudą, kitos įbruka kyšį, trečios sugeba tiesiog išsisukti.
Vietos milicija konstatuoja, kad moterų ir merginų, kurios verčiasi prostitucija, Krasnojarske nemažėja. Į didmiestį moterys traukia iš Sibiro platybių, nes stengiasi pabėgti nuo skurdo.
Kai kurios svajoja savo kūnu taip apsukti galvą jaunam rusui, kad šis pasiūlytų tekėti ir susitvarkyti gyvenimą. Pavyksta ne visoms. Prostitutes kamuoja venerinės ligos, jos priverstos be atlygio tenkinti sąvadautojų draugų įgeidžius, dažnai kenčia smurtą.
Milicija neretai surengia parodomuosius reidus prieš kūnu prekiaujančias merginas. Jas surenka iš gatvės, nuveža į areštinę, kiek palaiko ir išleidžia. Prostitutėms tokios pareigūnų operacijos didelio poveikio neturi. Jos vėl grįžta į gatvę ir laukia, kol privažiuos klientas.
Krasnojarsko milicijos vadovybė nusprendė į pagalbą pasitelkti stačiatikių bažnyčią. Popas sutiko patalkinti. Dabar jis ne vieną vakarą praleidžia su prostitutėmis, kurios klausosi popo pamokslų apie Dievą, dorovę, nuodėmes ir t.t.
Milicija tikisi, kad dvasininkai padės pajusti moterims, kad jų vieta ne gatvėje, o kūnas yra didelė vertybė - juo negalima prekiauti, nevalia savęs atiduoti į bet kieno rankas. Popas mintis dėsto komisariate, prostitutės jo klausosi.
Anot vietos spaudos, taip pareigūnai tikisi, kad popas iš prostitucijos liūno padės ištraukti ne vieną merginą ir moterį, padės atrasti joms tikėjimo slėpinį.