2010-ųjų istorijos vertė šypsotis ir iš nuostabos kraipyti galvą (nuotraukos)

Stebinančios ir gluminančios istorijos skriejo iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Tačiau prieš ieškant jų tolėliau visada verta atidžiau pažiūrėti ir į savo kiemą.

Žinia sprogo tarsi bomba. Iš užsienio Lietuvą pasiekusi žinia, kad Amerikos atradėju vadinamas Kristupas Kolumbas galėjo turėti lietuviškų genų, mūsų šalyje sukėlė komentarų audrą.

Vieniems tai pasirodė visiškas absurdas, o kitiems – netikėta staigmena.

Tačiau abejingų portugalo istoriko Manuelio Rosos išdėstytai K.Kolumbo kilmės ir tapatybės versijai, regis, neliko.

M.Rosa savo knygoje „Kolumbas: nepapasakota istorija” („Colon. La Historia Nunca Contada”) teigia, kad žymusis keliautojas buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos anūkas.

Esą Jogailos sūnus, Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas III, 1444 metais per mūšį su osmanais ties Varna nežuvo, kaip teigia dauguma istorikų.

M.Rosos teigimu, Vladislovas III liko gyvas ir pabėgo gyventi į Portugalijai priklausantį Madeiros salyną. Čia jis vedė portugalų didikę ir susilaukė sūnaus, kuris vėliau tapo Amerikos atradėju.

Portugalų mokslininko įsitikinimu, siekiant neatskleisti Vladislovo III tapatybės, buvo susitarta slėpti tikrąsias 1451 metais gimusio K.Kolumbo šaknis.

Taigi prie šimtmečius skambėjusių versijų, kad Amerikos atradėjas buvo graikas, ispanas, prancūzas, portugalas, žydas ar škotas, pridėta dar viena – K.Kolumbas buvo lenkas, turėjęs lietuviškų genų.

Beveik nėra abejonių, kad istorikai prie žymiojo keliautojo genealogijos medžio sugrįš dar ne kartą.

Įdomu, ar savo giminės istorija taip noriai domėsis amerikiečių Pearl Carter ir Philo Bailey atžala.

Bėda ta, kad šio vaiko motina kartu yra ir jo prosenelė.

72 metų P.Carter yra tikra savo mylimojo 26-erių P.Bailey močiutė. Tačiau šis faktas JAV Indianos valstijos gyventojams nesutrukdė sukurti šeimos. Tiesa, netradicinei porai nepavyko apsieiti be surogatinės motinos pagalbos.

Laukiantieji daugiau šios istorijos detalių tikisi, kad ji vis dėlto pasirodys besanti pokštas.

O kol kas tik tenka kraipyti galvą dėl jauno vyro ir jo močiutės žodžių.

„Pirmą kartą per daugybę metų jaučiuosi seksualiai gyva”, – pareiškė P.Carter.

„Iš mūsų juokiamasi ir priekabiaujama, kai išeiname į viešumą ir bučiuojamės.

Tačiau mums tai visai nesvarbu”, – antrino P.Bailey.

Vis dėlto daugiau problemų patiria tėvai dėl vaikų, o ne atvirkščiai. Štai dvejų metų Ardi Rizalas iš Indonezijos išgarsėjo visame pasaulyje, nes per dieną surūkydavo apie 40 cigarečių.

Pasaulį apskriejusioje nuotraukoje užfiksuotas ant savo žaislinio sunkvežimio sėdintis ir dūmą traukiantis storulis A.Rizalas atrodo kaip vidutinio amžiaus krovininio automobilio vairuotojo parodija.

Tačiau šioje vaiko istorijoje nėra nieko linksma.

A.Rizalo motina skundėsi, kad atžala smarkiai įniršta ir netgi pradeda daužyti galvą į sieną, jeigu tėvai jam nepataikauja ir neduoda cigarečių.

Kita vertus, ne vienas buvo šokiruotas ir berniuko tėvo nuomonės. „Jis man atrodo pakankamai sveikas. Nematau problemos”, – žurnalistams apie rūkantį sūnų sakė 30 metų Mohammedas.

Tiesa, susirūpinusieji dėl A.Rizalo bent šiek tiek galėjo atsikvėpti praėjusį rugsėjį. Tuomet pranešta, kad mėnesį reabilitacijos klinikoje praleidęs vaikas atsikratė įpročio rūkyti. Įdomu, ar visam laikui.

A.Rizalo motina netikėta savo šeimos patirtimi galėtų pasidalyti su kinės Ya Wen gimdytojais. Trimetė mergaitė, atsigavusi po avarijos, per kurią ją sunkiai sužalojo furgonas, pradėjo gerti alų, rūkyti ir berniukiškai rengtis.

Ya Wen per dieną slapta surūko pakelį cigarečių, išgeria tris bokalus alaus.

Suprantama, stresą sunkiai pakelia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

Dėl įtampos pridaroma daugybė kvailysčių.

Tačiau buvusio kompanijos „JetBlue” skrydžių palydovo Steveno Slaterio poelgis vis tiek pribloškė ne vieną.

Lėktuvui nusileidus Niujorko Johno F.Kennedy oro uoste, 39 metų stiuardas S.Slateris suprato, kad jo kantrybės taurė perpildyta. Tai nutiko tada, kai vienas keleivis savo rankinį bagažą iš talpyklos bandė išimti per anksti. Bagažas nukrito ir sužeidė S.Slateriui kaktą.

Įsiutęs skrydžių palydovas pareikalavo, kad keleivis atsiprašytų. Šis to nepadarė.

Įsiplieskė ginčas.

Tuomet S.Slateris nubėgo prie lėktuvo garsiakalbio ir visiems garsiai pareiškė metantis darbą.

„Keleiviui, kuris mane pavadino p*****, už******. Šį darbą dirbu 28 metus. Viskas, man jau užteks!” – tokius žodžius keleiviams ir įgulai išrėkė S.Slateris.

Tuomet vyras nusirišo kaklaraištį, pagriebė skardinę alaus ir, išlipęs iš lėktuvo pro avarines duris, nuėjo prie savo mašinos.

Tiesa, gyvenimu be rūpesčių vyras džiaugėsi neilgai – dėl tokio elgesio jam buvo pateikti kaltinimai.

Neaišku, ar dėl darbe patiriamos įtampos, ar dėl kitų priežasčių vienoje Sicilijos (Italija) ligoninėje du medikai, užuot padėję gimdyvei, ėmė muštis.

Vienas gydytojas griebė kolegą už kaklo ir sviedė į sieną. Antras stūmė priešininką į langą. Šis išdužo ir sužalojo medikui ranką.

Gydytojai į darbą kumščius paleido susiginčiję, ar 30-metė moteris turėtų gimdyti natūraliai, ar verčiau jai atlikti cezario pjūvį.

Cezario pjūvis dėl medikų nesutarimų moteriai buvo atliktas daugiau nei valanda pavėlavus. Iš karto po to jai ir kūdikiui prasidėjo rimtos komplikacijos. Dėl to šeima apkaltino būtent susipešusius medikus.

Tikru išbandymu darbe gali tapti ne tik ginčai, bet ir priekabiavimas. Štai Australijoje bylą dėl neteisėto atleidimo pralaimėjo Jessica Parfrey. Ji dar 2007 metais savo kolegoms policininkams primygtinai siūlė su ja užmegzti lytinius santykius.

Tuomet dar 19-metė J.Parfrey, praėjus vos kelioms dienoms nuo bandomojo tarnybos laikotarpio pradžios, pasiūlė savo viršininkui užmegzti romaną.

Viršininkas atsisakė, todėl po mėnesio ji jam pareiškė: „Ar negalime tiesiog pasidulkinti? Aš esu devyniolikametė mergina, kas tau negerai?”

J.Parfrey priekabiavimo taikiniu buvo tapę ir kiti bendradarbiai. Vienam pareigūnui jauna moteris siūlė oralinį seksą užeigos tualete ir automobilių aikštelėje. Vėliau kitam kolegai jaunoji policininkė pareiškė: „Žinau, kad nori manęs.”

Dar vienam iš bendradarbių J.Parfrey bandė prisiskambinti 12 kartų, nusiuntė 6 trumpąsias žinutes ir pasisiūlė padėti pasirengti policijos egzaminams. Tiesa, pasirengimo būdas turėjo būti savotiškas: būtų tekę nusimesti po drabužį už kiekvieną teisingai atsakytą klausimą.

Kolegos atsispyrė gundymams, o J.Parfrey buvo atleista. Tačiau ji buvo įsitikinusi, kad tai padaryta neteisėtai.

Savo teisumu neabejoja ir Debrahlee Lorenzana, tvirtinanti, kad JAV finansinių paslaugų kompanija „Citigroup” ją atleido iš darbo dėl išvaizdos. Moteris teigia esanti pernelyg išvaizdi.

D.Lorenzanos įsitikinimu, Manhatane įsikūrusio „Citigroup” padalinio vadovai pareiškė dėl jos išvaizdos negalintys susikaupti darbui.

Moteriai buvo nurodyta nevilkėti kai kurių drabužių, tarp jų siaurų sijonų ir prie kūno prigludusių kostiumėlių, neavėti aukštakulniais.

Galiausiai D.Lorenzana iš darbo vis tiek buvo atleista. Darbdaviai teigia taip pasielgę dėl prastų moters darbo rezultatų ir drausmės trūkumo. Bet D.Lorenzana įsitikinusi, kad jos atleidimo priežastis kita. Todėl ji „Citigroup” padavė į teismą dėl lytinio persekiojimo.

Už savo teises ne mažiau ryžtingai kovojo ir Didžiosios Britanijos kalėjime sėdintis dviejų pensininkų nužudymą suorganizavęs Colinas Gunnas.

Vyras laimėjo ieškinį, kuriuo siekė, kad kalėjimo pareigūnai į jį kreiptųsi „Pone Gunnai”.

35 metų įkalinimo bausmę atliekantis C.Gunnas mano, kad toks kreipinys jam tinkamas, nes jis yra nusikaltėlių grupuotės lyderis. Šią poziciją C.Gunnas išsaugojo net ir sėdęs už grotų.

Vėliau C.Gunnas pareiškė laimėjęs prieš „šiurkščius kalėjimo nemokšas” ir paragino kitus kalinius pasekti jo pavyzdžiu reikalaujant pagarbos.

Dėl savo teisių kovojo ir Danijos alaus gamintojo „Carlsberg” sandėlių darbuotojai bei vairuotojai. Jie surengė streiką pasipiktinę naujomis bendrovės taisyklėmis, pagal kurias sandėlininkams leidžiama gerti alų darbe tik per pietų pertrauką.

Šį visame pasaulyje nuskambėjusį ginčą sutiko išnagrinėti Danijos pramonininkų konfederacija ir profesinė sąjunga 3F.

Tiesa, norintieji darbo metu vartoti alkoholį turėtų atkreipti dėmesį į Frankfurto eksperimentinio teatro aktorių patirtį. Jie viename spektaklyje gėrė ne vandenį, o tikrą degtinę.

Žiūrovai iš pradžių nenutuokė, kuo aktoriai vaišinasi.

Bet pamažu veiksmas scenoje tapo nevaldomas – įsilinksminę aktoriai šokinėjo, šūkčiojo, paskui scenoje išbarstė lapus su vaidmenų tekstais ir improvizavo, pilstė degtinę žiūrovams.

Vienas aktorius jau nepastovėjo, kitas paslydo ant išmėtytų lapų ir nugriuvo. Publika buvo patenkinta manydama, jog visa tai yra spektaklio dalis.

Aktorių girtumas akivaizdus tapo tik po to, kai vienas jų nuvirto nuo scenos kartu su kėde, sėdėdamas nugara į salę, o dar vienas nusirito po stalu ir kone užmigo.

Netrukus iš salės pradėjo eiti žiūrovai, kilo sumaištis.

Sutramdyti prisigėrusių aktorių nepajėgė net į spektaklio vietą atvykę medikai, tad teko pakviesti policiją.

Tik atvykus gausioms pareigūnų pajėgoms pavyko nutraukti išgertuves.

Visos šios istorijos moralas tikriausiai galėtų būti toks – viskam reikia saiko.

Kas tai yra, neabejotinai žino viename Hjustono (JAV) prekybos centre esantį banką apiplėšęs nusikaltėlis.

Kasininkė padavė plėšikui šiek tiek pinigų ir tuomet lenkėsi jų paimti dar. Tačiau vagišiui daugiau pinigų nereikėjo. „Ne, užtenka”, – pareiškė nusikaltėlis ir paspruko.

Federalinio tyrimų biuro pareigūnai šį vyrą praminė Taupiuoju nusikaltėliu.

Principai, o gal ir emocijos nugalėjo ir vieno aviakompanijos „Ryanair” keleivio norą praturtėti. Vyras, skridęs iš Lenkijos į Didžiąją Britaniją, lėktuve vykusioje loterijoje laimėjo 10 tūkst. eurų.

Kadangi suma buvo didelė, keleivis paprašytas kreiptis į kompanijos centrinį biurą. Bet keliautojas, negavęs pinigų tučtuojau, taip susikrimto, kad iš apmaudo suvalgė savo laimingąjį bilietą.

Taip jis prarado galimybę gauti savo laimėjimą. Kompanija pranešė šiuos pinigus skirsianti labdarai.

Nemenka pinigų suma pietumis vos nevirto ir vienai kolumbiečių šeimai. Kolumbijoje gyvenantis fotografas kelerius metus siuntė pinigus broliui, gyvenančiam Ispanijoje. Vyrai taupė, norėdami Europoje įsigyti nekilnojamojo turto.

Bėgant laikui, į Ispaniją atsiųsta pinigų krūvelė darėsi vis didesnė. Tad šioje šalyje gyvenantis vienas brolių nusprendė pinigus paslėpti retai naudojamoje orkaitėje.

Tačiau nelaimė įvyko būtent tada, kai vyras išvyko į oro uostą pasitikti atskridusio brolio. Jo žmona ir vaikai nutarė giminaičiui paruošti vaišes.

Namiškiai nepastebėjo, jog kartu su lazanija orkaitėje kepa ir maždaug 65 000 litų prilygstanti suma.

Taip kolumbiečių šeima pagamino bene brangiausią pasaulyje patiekalą. Tačiau tikrai ne rekordai jiems buvo galvoje.

Kolumbiečiai visą naktį plušėjo bandydami sutvarkyti sudegusius banknotus. Galiausiai jiems pavyko banke išsikeisti pusę sukauptos sumos – maždaug tiek banknotų buvo bent kiek atpažįstami.

„Nesigailiu. Kas nutiko, tas nutiko”, – nesisielojo vienas brolių.

„Visos bėdos kyla dėl pinigų”, – taip greičiausiai šią istoriją apibendrintų pasiturintis 80 metų prancūzas. Jis pats skaudžiai sumokėjo už galimybę turėti kone perpus jaunesnę žmoną.

Žmona senuką metus laikė užrakintą ūkiniame pastate, o pati tuo metu mėgavosi meilužio draugija. Padedama vyresniojo sūnaus iš ankstesnės santuokos ir meilužio, moteris 80-metį sutuoktinį kalino belangiame pastate, naudojo prieš jį fizinį smurtą, maitino tik sudžiūvusia duona ir vandeniu.

Per metus, praleistus visiškoje tamsoje, senukas apako. Tuo tarpu iš vyro sąskaitos sąmokslininkai pasisavino apie 480 tūkst. eurų.

Galiausiai senuką išgelbėjo jaunesnysis moters sūnus – pareigūnams jis pranešė, kad namuose gyvena kažkoks senas smirdintis vyras.

Blogiau negu kalėjime beveik tris savaites gyveno ir 69 metų prancūzė Rene, dėl sugedusios spynos užsitrenkusi vonios kambaryje.

Jame nebuvo lango, tad prisišaukti pagalbą buvo sunku.

Kaimynai girdėjo kažką beldžiant naktį, tačiau manė, kad vyksta remontas.

Galiausiai moters pasigedo vienas kaimynas ir iškvietė pareigūnus.

Atvykę ugniagesiai aptiko Rene šoko būsenos, gulinčią ant grindų. Prancūzė buvo visiškai nusilpusi iš bado. Moteris beveik tris savaites gėrė tik vandenį iš čiaupo.

Savotišku kalėjimu šimtams žmonių buvo tapęs vienas Kinijos kelias, jungiantis Pekiną ir Tibeto regioną.

Rugpjūtį čia susidarė šimto kilometrų ilgio spūstis, ji išsilaikė devynias dienas.

Vairuotojų pasakojimu, kartais per keturias valandas jiems pavykdavo pajudėti maždaug pusę kilometro, o blogiausiu atveju – du kilometrus per dieną.

Padėtį dar labiau sunkino kelyje palikti arba sulūžę perkaitę automobiliai.

Pakelėje buvo galima nusipirkti gėrimų ir maisto, tik jis buvo gerokai brangesnis.

Tokia situacija veikiausiai nebūtų sukėlusi jokių rūpesčių 83 metų indui Pahladui Jani. Šis jogas tikina nieko nevalgęs maždaug septynis dešimtmečius.

Prieš tiek laiko jis paliko savo namus ir apsigyveno džiunglėse. Čia jam esą apsireiškė deivė Amba, kurią garbindamas P.Jani atsisakė maisto ir vandens.

P.Jani įsitikinęs, kad jo gyvybę palaiko būtent deivės Ambos teikiama energija – amrita, kurią jis gauna iš saulės per skylę gomuryje, medituodamas ištisas dienas.

Iš pradžių į P.Jani Indijoje niekas pernelyg nekreipė dėmesio, mat tokių jogų kaip jis šioje šalyje – milijonai.

Bet bėgant metams susidomėjimas didėjo, o garsas apie dešimtmečius nieko nevalgantį ir negeriantį jogą pasklido po šalį.

Jogas apstulbino net kai kuriuos mokslininkus – jų atlikti tyrimai esą ne tik paneigia skeptikų abejones, bet ir kol kas patvirtina P.Jani teiginius.

Kurį laiką jogą stebėjusių medikų teigimu, indas iš tiesų nieko nevalgė, negėrė. Jam nereikėjo naudotis ir tualetu.

Maža to, mokslininkai teigia, kad P.Jani kūnas yra kaip keturiasdešimtmečio, o smegenys – kaip 25 metų žmogaus.

Klausimas, kur yra žmogaus galimybių riba, kyla ir išgirdus apie prancūzo Philippe’o Croizono pasiektus rezultatus. Rankų ir kojų neturintis vyras perplaukė apie 34 kilometrų pločio Lamanšo sąsiaurį.

Prieš 16 metų po nelaimingo atsitikimo netekęs visų keturių galūnių vyras Didžiąją Britaniją ir Prancūziją skiriantį sąsiaurį tikėjosi perplaukti per parą.

Tačiau prancūzui neprireikė nė 14 valandų.

Jau išlipęs į krantą Ph.Croizonas pareiškė, jog tikisi žmonėms tapti „simboliu, rodančiu, jog įmanoma peržengti savo galimybių ribas”.

„Aš tai padariau dėl savęs, dėl savo šeimos ir dėl visų, kurie yra patyrę nelaimę, o kartu – ir gyvenimo džiaugsmą”, – kalbėjo per kiek daugiau nei 13 valandų 34 kilometrų atstumą įveikęs prancūzas.