Kasinėjant buvo nustatyta, kad toje vietovėje tarpo sudėtinga
bendruomenė, kurioje mirusiųjų gedintys žmonės gerdavo specialų
vyną, gaminamą prie kapinių esančioje darykloje, tyrėjai
antradienį paskelbė žurnale „Journal of Archaeological Science“.
„Tai seniausia pasaulyje žinoma vyno gamybos vieta“, - Los
Andželo universiteto mokslininkas Gregory Areshianas, vienas iš šios studijos vadovų, sakė duodamas
interviu telefonu.
Radioaktyviosios anglies datavimo metodu ištyrus prie vynuogių
spaudyklos rastas išdžiūvusio vyno liekanas nustatyta, kad ji
veikė maždaug 4 000 metais prieš mūsų erą, nurodė mokslininkai.
Ši vyno darykla yra bent tūkstantmečiu senesnė už visas
rastas anksčiau, informuoja mokslininkų grupė iš Armėnijos, JAV
ir Airijos.
Tyrinėdama tą patį urvų kompleksą, ši grupė pernai taip pat
rado seniausią iki šiol žinomą odinį batą, kurio amžius - apie
5 500 metų.
Rastoje vynuogių spaudykloje telpa keli litrai sulčių ir uogų,
kurios veikiausiai buvo traiškomos laiko išbandytu mindymo basomis
kojomis metodu, sakė G.Areshianas.
„Ši darykla buvo palyginti nedidelė, susijusi su urve
vykdavusiomis apeigomis. Kasdienėms reikmėms jie tikriausiai turėjo
daug didesnę vyno daryklą nuolatinėje gyvenvietėje“, - pridūrė
mokslininkas, kuris taip pat buvo pirmasis Armėnijos vicepremjeras po
nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.
Pasak G.Areshiano, cheminių medžiagų pėdsakai rodo, kad
spaudykloje buvo traiškomos vynuogės, kurių sultys, nesant
galimybių jas atvėsinti, neabejotinai surūgdavo ir tapdavo vynu.
„Taip pat žinome, kad artimiausiuose kaimuose vyno kultūra
tebėra labai sena ir tradicinė“, - aiškino mokslininkas.
Tirtose vietovėse vynas šiuo metu gaminamas iš „Merlot“ ir
„Cabernet Sauvignon“ veislės vynuogių, pridūrė jis.
Ekspedicija, kurią iš dalies finansavo JAV Nacionalinė
geografijos draugija, taip pat rado vario lydymo įrangos.
G.Areshianas sakė, kad jo darbo grupė apie šiuos radinius
išsamesnės informacijos paskelbs vėliau.
Tirtasis urvų kompleksas „Areni-1“ yra vadinamojo Mažojo Kaukazo
kalnuose netoli Armėnijos sienos su Iranu.
Vynuogių sultys būdavo spaudžiamos negiliame plūkto molio
baseinėlyje, kurio skersmuo - apie vieną metrą. Aplink jį rasta
daug vynuogių sėklų ir išdžiūvusių uogų liekanų.
Netoliese esančiuose pilkapiuose mokslininkai rado iš obsidiano
pagamintų įrankių, rodančių, jog čia gyvenę žmonės aktyviai
prekiavo. Šio į stiklą panašaus juodo vulkaninio mineralo
artimiausi telkiniai yra už 60-70 kilometrų nuo tirtos teritorijos,
o pėsčiomis iki jų reikėtų eiti apie tris dienas, nurodė
G.Areshianas.
„Galime pasakyti, jog ši visuomenė buvo gana sudėtinga,
sudaryta iš daugelio bendruomenių“, - pridūrė jis.