Kasmet sausio 16 dieną, gyvulių globėjo šv.Antano dienos
išvakarėse, šio apie 700 gyventojų teturinčio miestelio grįstos
gatvės tampa savotiška lenktynių trasa su kliūtimis - degančiais
rąstais.
„Per šventę žirgai pašventinami liepsnų - jie išvaduojami
nuo visų negalių“, - sakė 30 metų Quique, kasmet
dalyvaujantis šiame festivalyje.
Medžių šakos laužams renkamos likus kelioms savaitėms iki
festivalio. Liepsnojantys rąstai dažnai šlakstomi vandeniu, kad
kiltų garų ir dūmų stulpai, esą apvalantys gyvulius.
Prieš šią tradiciją protestuoja gyvūnų teisių
organizacijos, teigiančios, kad arkliai nukenčia, šokdami per
liepsnas.
Tačiau San Bartolome de Pinjareso gyventojai įnirtingai gina
savo papročius. Pasak jų, jeigu arkliams išties skaudėtų, jie nė
nesiartintų prie ugnies.
„Mes jų neverčiame“, - aiškino Quique
Iš pradžių žirgai baidosi ugnies, tačiau „bėgant metams prie
jos pripranta“, pridūrė vyras, pindamas savo žirgo Nerono karčius,
kad jie neužsidegtų.
„Per (įprastas) žirgų lenktynes arba stiplčezą žirgas
raginamas pliaukštelint rimbu - tada jis iš tikrųjų kenčia,
tačiau niekas dėl to nesiskundžia“, - sakė 38 metų Nuria Pedrero
(Nurija Pedrero), kurios du vaikai taip pat kasmet dalyvauja šiame
festivalyje.
Miestelio tradicija išliko dėl kompromisinio susitarimo, jog
raiteliai nemėgins versti arklių šokti per liepsną, tik prajos
šalia degančių rąstų.
Tačiau kai kurie vis dėlto paragina savo žirgus šokti per
ugnį, pelnydami žiūrovų, tarp kurių paprastai būna daug vaikų,
plojimų.