Tokią mūšio sceną prieštaringas Rusijos politikas aprašė
savo naujoje knygoje, kurioje pasakoja giminės istoriją,
besiremiančią į lietuviškas, prūsiškas ir lenkiškas šaknis.
Istorikai sako, kad tokia versija nėra pagrįsta.
Knygoje aprašydamas seniausią giminės šaknį, D.Rogozinas
pasakoja apie Stepaną Mitkevičių, kuris kovėsi Smolensko pulkų
gretose, artimai bendravo su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
Vytautu ir galiausiai nukovė Ordino didįjį magistrą Ulrichą fon
Jungingeną.
„Didysis Magistras, regis, abejingai stebėjo, kaip prie jo
artėja Mitkevičius. „Viskas baigta!“ - ištaria jis vokiškai ir
lėtai, oriai pakėlė kalaviją prieš savo priešą. Po akimirkos
karžygio kovos kirtis suknežino jo šalmą ir galvą“, - rašoma
knygoje.
D.Rogozinas rašo, kad S.Mitkevičių Vytautas „mylėjo kaip
tikrą sūnų“. Anot rusų diplomato, jo protėvio Mitkevičiaus
pavardė turi prūsų šaknų, o giminės kamienu tapo trys prūsų
kunigaikščiai, kurie gelbėdamiesi nuo kryžiuočių atvyko į
Gardiną ir „galbūt dalyvavo formuojant Didžiąją Lietuvos
kunigaikštystę“.
D.Rogozinas yra pagarsėjęs antivakarietiškais ir prieš
Baltijos šalis nukreiptais pareiškimais. Paskutinį kartą
pasaulinės žiniasklaidos dėmesio jis sulaukė pareiškęs, kad NATO
turėtų peržiūrėti Baltijos šalių gynybos planus.
Lietuvos diplomatai sako D.Rogozino domėjimąsi istoriją
vertinantys teigiamai, ir pabrėžia, jog norėtų su Rusija atvirai
kalbėtis sudėtingomis istorinėmis temomis.
„Pozityviai vertinu, kad žmonės domisi savo istorija ir per tai
pažįsta valstybių istoriją. D.Rogozinas pats pabrėžia, kad
tautos be istorijos, valstybės be istorijos yra valstybės be
ateities“, - BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras
Evaldas Ignatavičius.
Kalbėdamas apie knygą, kurią jam įteikė pats D.Rogozinas
šią savaitę viešėdamas Vilniuje, E.Ignatavičius teigė, kad
scenose yra nemažai fantazijos, tačiau knygoje remtasi ir rimtais
šaltiniais.
„Jis gana įdomiai, beletristiškai aprašo Žalgirio mūšį.
Aišku, matyt, daug fantazijos yra tose scenose, bet D.Rogozinas
remiasi ir daug šaltinių. Jis keletą metų intensyviai rinko savo
giminės istoriją iliustruojančius archyvus ir tai knygoje aprašo“,
- kalbėjo Lietuvos diplomatas.
„Mes norime su Rusija pradėti platesnį dialogą apie netgi ir
sunkius klausimus“, - sakė E.Ignatavičius.
Istorikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir premijos laureatas
profesorius Alfredas Bumblauskas BNS aiškino, kad nėra žinoma, kaip
didžiausiame viduramžių mūšyje, kuriame Lietuva ir Lenkija
sutriuškino kryžiuočių ordiną, žuvo Ulrichas fon Jungingenas.
„Istorinė beletristika gali egzistuoti. Jei kas nors nori,
sugalvoja personažus, kurių reikia draminiam veiksmui“, - sakė
istorikas.
Anot A.Bumblausko, iš visų Vytauto kariuomenės žmonių
šaltiniais paliudyti yra du - pats Vytautas ir Mantvydas. Istoriko
teigimu, rasti duomenų apie Vytauto laikų aukštuomenę nepaprastai
sudėtinga.
„D.Rogozinas nesiekia autentikos, bet publicistine, meninE kalba
šneka apie savo šaknis“, - BNS sakė knygą redagavęs leidyklos
„Žuvėdra“ atstovas Stasys Lipskis.
Anot jo, knyga išleista privačiomis lėšomis, rėmėjus rado
pats D.Rogozinas. Rusiškai knygos ištraukas ketinama pradėti
spausdinti kovo mėnesį. Planuojama, kad knyga pasirodys ir lenkų
kalba.