Vilniuje menas iš tiesų priklauso liaudžiai. Nusipirkęs prekybos centre už 13 litų kaminkrėčio darbo įrankį, rankose laikysi skulptoriaus Vidmanto Gylikio skulptūros „Šviesa” kopiją.
O jei po pūgos pusvalandį pasidarbuosi kasdamas sniego krūvą kastuvu, turėsi į skulptoriaus Roberto Antinio „Puskalnį” panašų kūrinį.
O kur dar Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka”, vilniečių trumpai drūtai „Vamzdžiu” praminta. Nereikia nė auksinių rankų turėti, kad žiūrėdamas į „Arką” vamzdį taip išlankstytum.
Vadina visišku sutapimu
180 tūkstančių litų kainavusios „Šviesos” autorius V.Gylikis skulptūros atidengimo ceremonijoje prisiminė, kad kūrinio detales pradėjus dėlioti ant šaligatvio kaip saulės spindulius, jis pamatė paprasto darbininko veide nušvitimą ir suprato, kokia yra šio darbo vertė.
O ar negalėjo kūrybinis nušvitimas aplankyti vaikštant parduotuvėje po kaminkrėčiams skirtų įrankių skyrių? Tačiau V.Gylikis tikino, kad tai – visiškas sutapimas.
„Ką jūsų vaizduotė piešia, taip ir yra. O jeigu ir yra kokia nors aliuzija į konkretų daiktą, tai jis kitoje aplinkoje visiškai kitaip atrodo. Kaip ir kokį vamzdį kur nors pastačius”, – samprotavo V.Gylikis.
Norėtų pakabinti reklamą
Tuo tarpu kaminkrėtys vilnietis Egidijus Kurlianskas patikino, kad skulptūra „Šviesa” – lygiai tokia pati kaip ir jo vienas pagrindinių darbo įrankių.
Identiškų formų metalinį šepetį jis naudoja dažniausiai. Šepečiai kaminams valyti būna dar ir ovalūs.
„Kartais pagalvoju, kad ant skulptūros būtų galima pakabinti savo įmonės reklamą”, – juokėsi E.Kurlianskas.
Tiktų elektrinės kaminui
„Juokauti galima įvairiai. Tiesa, ir man kilo panašių asociacijų. Bet būna ir sutapimų. Aš tą kaminui skirtą įrankį esu matęs, žinau, kaip jis atrodo.
Tačiau jo ir skulptūros masteliai labai skiriasi – „Šviesa” gal tiktų mūsų šiluminės elektrinės kaminui valyti”, – šypsojosi Vilniaus savivaldybės tarybos narys Vidmantas Martikonis.
Jo nuomone, nėra blogai, jeigu meno kūriniai atkartoja ar yra panašūs į įrankius.
„O gal autorius kaip tik norėjo ką nors pasakyti. Bulvių krepšys kambaryje irgi kitaip atrodys nei atlikdamas įprastą funkciją.
Daug kur yra pastatytos didelės mums įprastų daiktų kopijos. Kažkur milžiniškas arbatinis stovi”, – svarstė V.Martikonis.
Plonins miesto piniginę
Apie 100 tūkst. litų kainavęs R.Antinio „Puskalnis” dar ilgai stūksos prie Neries, A.Goštauto gatvėje. Skirtingai nei jo „brolis” Vilniaus gatvėje, kuris pašildžius saulei ištirps.
Žinoma, aplink du santechnikus, ieškančius po sniego krūva šulinių dangčių, ne mūzos, o keiksmažodžiai plasnojo. Keikė vyrai traktorininką, kuris sniegą sustūmė į tokią vietą.
„Puskalnio” „brolis” Vilniaus gatvėje neturi šeimininkų, jis nuo purvo pajuodęs. Tuo tarpu R.Antinio kūriniu, „Vilniaus – Europos kultūros sostinės” palikimu, teks rūpintis savivaldybei.
Likviduojamos įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” vadovas Rolandas Kvietkauskas aiškino, kad „Puskalnis”, kaip ir dar dvi skulptūros, yra ne tik meno kūriniai, bet ir nuosavybė.
Dėl to, kad taps skulptūrų šeimininke, savivaldybė kasmet turės skirti po 250 tūkst. litų. Tiek kainuos kūrinių išlaikymas.