30-metis Jamesas Esberteris dingo
praėjusį ketvirtadienį Kahurangio nacionaliniame parke. Jis
pasiklydo visai dienai išėjęs kopinėti po kalnus.
J.Esbester sakė bijojęs, kad gali numirti anksčiau, nei
gelbėtojų sraigtasparnis pastebės jo prigesusį laužą maždaug
už 10 km nuo vietos, kurioje jis pasiklydo. Tačiau antradienio
naktį jis buvo surastas.
„Nemanau, kad kada nors jaučiau didesnį palengvėjimą - jis
užgožė viską“, -sakė išgelbėtas vyriškis žurnalistams.
Pasak J.Esbesterio, į žygį pasiimtas maistas jam baigėsi per
kelias valandas, o po dviejų dienų jam teko išsiimti savo
kontaktinius lęšius, be kurių jis galėjo matyti tik daiktus,
esančius ne daugiau nei 50 cm atstumu.
Krisdamas jis susižalojo ranką, o pasiekęs miško proskyną jis
iš paskutinių jėgų stengėsi neprasti sąmonės ir iš šakų
dėliojo „SOS“ ženklą, tikėdamasis, kad gelbėtojai jį suras.
„Aplink buvo daugybė išvirtusių medžių, tai aš susirinkau
lengvesnius pagalius, atrėmiau juos į uolą ir pasidariau sau
nedidelę pastogę“, - sakė jis.
Pirmą kartą po Naująją Zelandiją keliavęs britas pasakojo
jautęs, kaip jėgos jį apleidžia, ir jau buvo pradėjęs rašyti
atsisveikinimo laiškus savo artimiesiems ir draugams.
„Manau, buvau alkanas, tačiau nejaučiau jokio maudulio, tik
kasdien jaučiau vis didesnį nuovargį“, - sakė jis.
Galbūt viskas būtų pasibaigę kitaip, jei kita po kalnus
keliavusi grupė turistų šeštadienį nebūtų pastebėjusi
J.Esbesterio daiktų ir pranešusi pareigūnams, kurie pradėjo brito
paiešką. Joje dalyvavo 50 policijos pareigūnų ir savanoriai.
Kai pagaliau antradienį, sukdami paskutinį tą dieną ratą,
gelbėtojai rado keliautoją. Britas buvo netekęs skysčių.
Pakeliui į ligoninę jis buvo girdomas saldžia arbata, o po
medikų apžiūros britas - paleistas iš ligoninės.
„Nemanau, kad kada nors būčiau gėręs tokios skanios arbatos“,
- sakė jis.