„Parodoje eksponuojami Lietuvos, Latvijos ir Rusijos pakrantėse nuo
seniausių laikų iki šių dienų laivams kelią į uostus rodantys įvairių
formų ir konstrukcijų švyturiai. Kai kurie jų tarnauja nuo XVI amžiaus
pabaigos“, - kalbėjo neįprastą piešinių kolekciją pristatęs A.Jurkštas.
Palangiškis užsimojo nupiešti ir aprašyti visus kada nors buvusius ir
šiuo metu esančius Baltijos jūros švyturius. Galutinis šio projekto
tikslas - išleisti enciklopediją, kurioje bus pavaizduoti visų devynių
Baltijos jūrą supančių valstybių (Danijos, Vokietijos, Lenkijos,
Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos iš Švedijos) švyturiai.
Jau surinkęs daug unikalios medžiagos ir nupiešęs visus rytinės Baltijos
pakrantės švyturius nuo Suomijos įlankos iki Lenkijos krantų A.Jurkštas
tvirtina pasiekęs pusiaukėlę: „Jeigu viskas gerai seksis, po penkerių
metų tikiuosi laikyti savo rankose Baltijos švyturių enciklopediją“.
Palangiškio dar laukia ilgas ir kruopštus darbas - vien tik Suomijos
pakrantėse priskaičiuojama apie 1000 didelių ir mažų švyturių, įrengtų
aukštuminiuose pastatuose, bažnyčių bokštuose. Dar daugiau švyturių
jūrininkams rodo kelią į Švedijos, Vokietijos ir Danijos uostus.
A.Jurkštas pradėjo domėtis švyturiais, piešti juos kaip vertingus
technikos ir jūreivystės paveldo objektus suvokdamas, jog po kurio
laiko jų gali nebelikti. „Du pasauliniai karai nušienavo didelė dalį
Baltijos švyturių. Džiaugiuosi, kad fiksuodamas tai, kas dar neišnyko,
prisidedu prie istorijos išsaugojimo“, - kalbėjo parodos autorius.
Lietuvos pajūryje ir vidaus vandenyse veikia 7 švyturiai. Tarp jų pats
seniausias - dar 1796 metais šalia Melnragės iškilęs 44 metrų aukščio
Klaipėdos švyturys, amžių tėkmėje ne kartą sugriautas ir vėl pakilęs iš
pelenų. Kuršių nerijoje ant mišku apžėlusios kopos stūksantis Nidos
švyturys yra pats aukščiausias - stiebiasi virš jūros lygio 77 metrus.
Laikas ir moderniosios technologijos negailestingai retina švyturius.
Dabar profesionalūs jūrininkai veda laivus pagal palydovų navigacijos
prietaisų rodmenis, elektroninius jūrlapius. Tačiau sentimentalūs
jausmai seniesiems švyturiams neišnyksta - daugelis jų pripažinti
unikaliais ir saugotinais jūrų kultūros paveldo objektais.
Jūreivystės praeities tyrinėtojai kasmet rugpjūčio pabaigoje susirenka
ir švenčia farologijos (mokslo apie švyturius) dieną. „Tokiems žmonėms
švyturiai - aistros, grožio, istorijos, architektūros paveldo ir
romantikos, netgi gyvenimo prasmės derinys“, - tvirtina A.Jurkštas.
Pernai A.Jurkštas su bendraminčiais Švyturių dieną pirmąkart pažymėjo
Palangoje. Tokią šventę jis ketina surengti ir šią vasarą.