Kaip nurodoma Italijos dienraščio „Il Sole 24 Ore“ tinklalapyje,
viename iš šių filmų - „Sesuo Vazelin“ (Soeur Vaseline) -
vaizduojami ištvirkusios vienuolės nuotykiai su valstiečiu ir
vienuoliu, o kitame, pavadintame „Pas gydytoją“ (Chez le docteur),
atskleidžiamas klasikinis trikampis tarp gydytojo, paciento ir
slaugės.
Tinklalapis rašo, kad šiuose filmuose „mažai glamonių ir daug
veiksmo“, tačiau taip pat juntama praeito amžiaus pradžios dvasia.
„Il Sole 24 Ore“ pastebi, kad juose stinga tik aistringų dejonių:
nors filmai „neįtikėtinai aktualūs“, tačiau tuo metu kinas buvo
nebylus.
Ekspertai šias juostas laiko unikaliomis, nes jų scenos labai
atviros, paliekančios mažai vietos vaizduotei. Teoriškai tokie
filmai turėjo būti draudžiami, tačiau tikėtina, kad viešnamiai
juos rodydavo savo klientams.