Paryžiaus priemiesčiuose veikęs sukčius saldumynais viliojo ne vaikus, o garbaus amžiaus žmones – vyrus ir moteris.
Bet praėjusią savaitę pareigūnai 64 metų įtariamąjį pagaliau sulaikė.
Pasak nacionalinio dienraščio „Le Parisien”, vagišius veikė pagal tą patį scenarijų.
Kur nors gatvėje, dažniausiai parduotuvėje arba kavinėje, jis nusižiūrėdavo patiklų 75–85 metų pensininką: auką užkalbindavo, įgaudavo šiek tiek pasitikėjimo ir šnekučiuodamasis palydėdavo iki jos namų.
Po kiek laiko pas senolį plėšikas vėl apsilankydavo ir imdavo suokti, kad gerai pažinojo jai arba jam artimą žmogų. Smalsumo pagauti žmonės vyrą paprastai pakviesdavo į vidų puodelio kavos.
O sukčius tarsi netyčia prie šio gėrimo turėdavo migdomaisiais užnuodytų pyragaičių.
Saldumynai pensininkus gana greitai užmigdydavo.
Keliais atvejais aukos buvo užmigdytos ir medikamentų kupina vyno taure.
Plėšikas bute dažniausiai ieškodavo grynųjų pinigų, vertingų papuošalų, bet taip pat buvo įsigudrinęs prieš aukai užmiegant išvilioti iš jos kredito kortelės numerį.
O jei to lengvai padaryti nepavykdavo, nedorėlis ieškodavo kitų būdų.
Štai Banjolė priemiestyje gyvenanti 85 metų Renee atsisakė iškart valgyti pyragą, nes jo paprasčiausiai nenorėjo, ir paaiškino, kad pasivaišins vėliau.
Kol moteris savo virtuvėje plėšikui ruošė atsigerti, šis ištuštino jos piniginę. Joje radęs tik 70 eurų grynaisiais, pasiėmė kredito kortelę ir atsisveikinęs ramiai išėjo. Bet po pusvalandžio Renee jis vėl paskambino apsimetęs policininku, kuris esą rado jos kredito kortelę.
Senolė vis dėlto atpažino „svečio” balsą, į kalbas nesileido ir iškart paskambino policijai.
Taip pareigūnams pavyko ištirti, kad pyrage yra migdomųjų, bet sukčiaus tąkart jie nesučiupo.
Nors pyragaičiais pensininkus maitinančio sukčiaus istorija buvo gana plačiai aprašyta, jis ilgokai buvo nepagaunamas ir net susirasdavo naujų aukų.
„Nešnekėk su nepažįstamais”, – dažnai sakoma vaikams.
Šis patarimas būtų pravertęs ir porai dešimčių nuo „vagišiaus su pyragaičiais” nukentėjusių senolių.