Hipnozės pasitelkimas kriminalinių nusikaltimų tyrimui vertinamas prieštaringai. Šio metodo priešininkai teigia, jog tai neetiška.
Hipnozės sesijos kriminalinių nusikaltimų aiškinimui 1998 m. buvo naudojamos kitoje Brazilijos valstijoje – Paranoje. Tai buvo daroma psichiatro Rui Fernando Cruzo Sampaio iniciatyva, tačiau vėliau finansavimas šiam projektui buvo nutrauktas.
Šis specialistas teigia, jog hipnozė gali būti labai veiksmingas metodas tiriant nusikaltimus, tačiau apgailestauja, jog pasaulyje trūksta kvalifikuotų specialistų, galinčių tinkamai atlikti hipnozės seansus.
R.F.C.Sampaio teigimu, hipnozė nusikaltimų tyrimuose gali būti pasitelkiama tik pritarus medikams ir neprieštaraujant tam, su kuriuo atliekamas hipnotizės seansas, nes priešingu atveju tai būtų įstatymams prieštaraujantis veiksmas.
Nusikaltimų aukos ir liudininkai dėl įvykio metu išgyvento streso neretai pamiršta svarbias detales, kurias prisimena tik vėliau, stresui atslūgus, taigi, hipnozė tokiais atvejais gali padėti sutaupyti laiko ir skubiai „atgaminti“ svarbią informaciją.
Psichiatras prisiminė atvejį, kai nusikaltimo liudininkė sutiko būti užhipnotizuota, nes nesugebėjo prisiminti netgi tokio elementaraus dalyko, kaip įvykio metu matyto automobilio spalva. Tiek liudininkė, tiek su ja bendravę medikai neabejojo, jog toks atminties „užtemimas“ – streso pasekmė, tad nutarta pasitelkti visas įmanomas priemones, kad informacija būtų kuo skubiau „atgaminta“.
Psichiatras prisiminė, kad, be automobilio spalvos, užhipnotizuota liudininkė prisiminė dar keletą ne itin svarbių detalių. Pasitelkę šią informaciją, kriminalistai aptiko ieškomą automobilį.
Tvirtinama, jog hipnozė bus pasitelkiama tik aukoms bei liudininkams, o įtariamieji hipnotizuojami nebus, nes tai būtų galimybė priversti įtariamąjį liudyti prieš save patį, tuo tarpu įstatymai tokius veiksmus griežtai draudžia.
Dar viena priežastis, kodėl hipnozės nevalia taikyti įtariamiesiems, pasak R.F.C.Sampaio, yra tai, jog net užhipnotizuotas žmogus daugeliu atvejų būna pakankamai sąmoningas, kad galėtų meluoti, taigi, tokie veiksmai būti tik betikslis tyrimo trikdymas.
Anot specialisto, iki šiol jam yra tekę atlikti per septynis šimtus hipnozės seansų su nusikaltimų aukomis ir liudininkais. Psichiatras teigia, jog dauguma seansų pavyko – užhipnotizuoti asmenys sugebėjo atsiminti matytų vaizdų ir įvykių detales, girdėtų pokalbių nuotrupas, net ypatingas žymes ant įvykio dalyvių kūnų, aprangos detales.
Hipnozės seansas atliekamas specialiai tam skirtoje patalpoje. Patalpoje paprastai yra langas, nes kai kuriais atvejais pareigūnai išreiškia pageidavimą stebėti auką ar liudininką hipnozės seanso metu. Hipnotizuojamas asmuo pusiau gulomis patogiai įsitaiso specialioje kėdėje.
Specialisto nuomone, hipnozės pasitelkimas kriminalinių nusikaltimų tyrimui yra neabejotinai naudingas, jei seansai yra atliekami profesionalų.
“Hipnozė turėtų būti vertinama kaip visiškai pagrįstas nusikaltimų aiškinimo metodas”, - tvirtina ir Federalinės medicinos tarybos viceprezidentas, psichiatras Emanuelis Cortesas. Anot jo, profesionalumas itin svarbus, nes atliekama neprofesionaliai, hipnozė gali paskatinti pacientą įsivaizduoti ar net meluoti, kas gali rimtai pakenkti tyrimui.
Tačiau parengti hipnozės profesionalus – sudėtingas uždavinys, nes hipnotizuojantis asmuo privalo disponuoti dideliu kiekiu svarbios informacijos apie žmogaus psichiką bei turėti nemažai patirties.