„Ar kur nors neradote mano portfelio?“ – kalbėdami apie radinius su Kauno rotušės komendantu Albertu Jakštu, išgirdome vyrišką balsą.
Kaunietis dailininkas Augustinas Ramonas portfelio, kuriame buvo jam svarbūs dokumentai, pasigedo prieš kelias dienas. Ilgai galvojęs, kur jį galėjo pamiršti, menininkas prisiminė vizitą į Rotušę.
Tuo metu A.Ramono portfelis gulėjo tarp daugybės kitų pagrindinėje miesto iškilmių vietoje užuomaršų paliktų daiktų.
Šiuo metu atskirame kambarėlyje surikiuotos dvi poros vyriškų batų su iš jų kyšančiomis kojinėmis, kabo vyriškas švarkas, puošnus moteriškas diržas, ant spintelės mėtosi mobilusis telefonas, daugybė porų pirštinių, keli šalikai ir skėčiai, į sieną atremti stovi trys dideli fotoaparatų laikikliai.
„Šių daiktų vargu ar kas ateis. O štai tapybos darbas, kurį vienas kaunietis prieš trejus metus už gana solidžią sumą įsigijo kalėdiniame labdaros vakare, tikimės, sulauks savo šeimininko“, – vylėsi A.Jakštas. Rotušėje taip pat dulksta šūsnys įvairių Kauno merų pasirašytų padėkų, sveikinimų ir garbės raštų.
Apdovanoti žinomi kauniečiai ir įmonės nesivargina jų atsiimti.
Ne tik popieriniai įvertinimai kauniečiams mažai rūpi. Po ceremonijų ir pokylių apdovanotieji palieka net medalius, ordinus ir vertingas atminimo dovanas. Jų užuomaršos įprastai pasigenda kitą rytą ir iškart puola skambinti į Rotušę.
Rotušės darbuotojai su šypsena prisimena žurnalistus, kurie po renginių pamiršta kameras, mikrofonus ar fotoaparatus.
Radinių netrūksta ir kitose miestiečių pamėgtose vietose. Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta išsiblaškėliais vadina ne lankytojus, o artistus. Kone po kiekvieno koncerto jis randa krūvas natų, sceninių švarkų, frakų, batelių. Juos yra tekę grąžinti per siuntų skyrių, o natas net skenuoti ir siųsti internetu.
Muzikinio teatro darbuotojai po spektaklių ar vakarėlių dažniausiai randa papuošalų. Buvo aptikę net auksinių žiedų ar auskarų su brangakmeniais.