Valpurgijos naktis - tradicinis pavasario festivalis ir vienas
reikšmingesnių pagoniškų pavasario švenčių. Ji visada pažymima
naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją didžiojoje Vidurio ir
Šiaurės Europoje dalyje. Taip senovės germanai ir skandinavai
pasitikdavo pražystantį pavasarį.
Pats „Valpurgijos nakties“ pavadinimas susijęs su misionierės
Valpurgos vardu. Vienuolė iš Anglijos į Vokietiją atvyko 748 metais
įkurti vienuolyną. Ji buvo labai populiari ir netrukus ją imta
gerbti kaip šventąją. Vokietijoje Valpurgą laikė jūreivių globėja,
žiniuone, išvarančia piktąsias dvasias. Jos kapo vietoje uoloje
smelkėsi „gydomasis šventasis aliejus“, padėjęs žmonėms išvaryti
velnius. Romos šventųjų sąraše jos diena išpuola gegužės 1-ąją.
Viduramžiais tikėta, kad Valpurgijos naktis - raganų puotos
metas Vokietijoje ir Skandinavijoje. Žmonės tikėjo, kad raganos
sėsdavosi ant šluotų, suskrisdavo ant kalnų viršūnių ir čia
prasidėdavo laukinės jų puotos ir šokiai.
Dabar daugelis mano, kad šios siautulingos šventės centras -
Brokeno kalnas Harce, Vokietijoje. Raganų šėlsmą susirinkusieji
paminės persirengę nelabaisiais, šokinėdami aplink laužus, varydami
piktąsias dvasias, šokdami aplink stebuklingą „gegužės medį“.
Kaip mano kai kurie vietiniai gyventojai ir nuolatiniai šios
šventės dalyviai užsienio turistai, tikras raganas ir velnius šią
naktį taip pat bus galima pamatyti, jeigu pavyks nugrimzti į transą
arba paprasčiausiai gerokai išgerti vokiško alaus.