Nepraėjus nė mėnesiui po to, kai iniciatyvūs anykštėnai
nuprausė išterliotą, apsamanojusį Puntuką, paveldosaugos
specialistai paskelbė išvadą, kad jam iškilo pavojus. Esą stipri
vandens srovė, patekusi į plyšius, tik palengvino sąlygas aktyviau
veistis mikrokerpėms. Pasak paveldosaugininkės, akmuo skeldėja,
todėl reikia jį konservuoti. Rajono valdžios atstovai, nesipiktinę
anykštėnų iniciatyva, dabar jau įžvelgia padarytą žalą.
„Akmuo buvo valomas stipria vandens srove, o pagal Kultūros
paveldo departamento rekomendacijas, turėjo būti valoma švelniais
šepečiais. Jį turėjo valyti Kultūros paveldo departamento
atestuota įmonė ir atestuoti specialistai“, – teigė Anykščių
rajono savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis.
Tačiau Puntuką savo lėšomis nuplovę anykštėnai mojuoja
Kultūros paveldo departamento specialistų raštu. Anykštėnė,
Puntuko plovėja Birutė Kavolienė sako turinti Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos Utenos padalinio leidimą,
kuris neprieštarauja, kad Punktukas būtų nuvalytas naudojant
suspausto vandens srovę.
Leidimą pasirašęs Utenos regiono paveldosaugininkas nesutinka
su iš Vilniaus atsiųstomis išvadomis, kad saugomą gamtos paminklą
galėjo restauruoti tik atestuota bendrovė.
„Tai yra geras, natūralus šaltinio vanduo, kuriuo akmenį
nuplovė. Sakykit, kai rūgštūs lietūs lyja, kokią žalą daro?
Nemanau, kad aš ką pažeidžiau, sutaupydamas valstybei 19 tūkst.
litų ir duodamas pritarimą nuplauti Puntuką“, – kalbėjo
Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas
Arūnas Liogė.
Anykščių rajono valdžia žada sudaryti darbo grupę, kuri
aiškinsis, ar aktyvių anykštėnų Puntuko maudymas jam pakenkė.