Šiuo metu Maskva turi net 71 kapines. Rusijos sostinėje kasdien miršta 300–350 žmonių. Regis, problemų neturėtų būti.
Bet realybė kitokia: dauguma Maskvos kapinių yra senos, perpildytos ir dėl tos priežasties jau uždarytos.
Ten leidžiama laidoti tik giminių kape ir tik tuomet, jeigu po paskutinio palaidojimo praėjo ne mažiau nei 15 metų.
Šešerioms kapinėms, kurios dar turi nedidelių laisvų plotų, nustatytas limitas – ne daugiau kaip 5 kapavietės per parą.
„Būna, kad numirėlis ir savaitę laukia morge, kol giminaičiai išrūpins jam vietą kapinėse”, – pasakojo laidojimo biuro „Ritual Grad” darbuotojai.
Atvykėliams iš kitų miestų dar blogiau: laidojimo leidimai netikėtai mirusiems sostinės svečiams neišduodami. Reikalaujama, kad artimieji gabentų mirusįjį ten, kur jis gyveno – pagal jo registracijos vietą. Kasdien iš Maskvos į tokią paskutinę kelionę išvežama 30–40 numirėlių.
Tiesa, gerai informuoti žmonės tvirtina, jog problemą galima išspręsti už pinigus. Beje, nemažus.
Už pinigus be rūpesčių laidojami ir maskviečiai – visiškai oficialiai.
Tam tikslui dviejose dešimtyse Maskvos kapinių skirti atskiri sklypai, kur kapavietę galima nusipirkti. Tačiau kainos – astronominės.
Nikolo Archangelskio kapinėse vieta kainuoja nuo 160 tūkst. rublių (maždaug 13,7 tūkst. litų) iki 1 mln. rublių (maždaug 86 tūkst. litų).
Kotliakovsko kapinėse – dar brangiau. Čia minimali kaina – 250 tūkst. rublių (maždaug 21,4 tūkst. litų), o maksimali gerokai viršija 1 milijoną rublių.
Kačialovsko kapinėse be 600 tūkst. rublių (apie 51,4 tūkst. litų) galima net nesirodyti.
Kaip sakoma, gyventi yra pigiau. Žinoma, jei tai pavyksta.
Todėl neturtingiems ir neišgalintiems išlupti iš valdžios dokumento kapavietei gauti lieka viena išeitis – krematoriumas, kuris priima visus.
Tiesa, pagal stačiatikių tradicijas krikščionio kūną po mirties būtina palaidoti žemėje. Bet kur jos rasti?