Viename Zoologijos sodo voljerų jau laksto 14 prerijų šunų, kuriuos Kaunui dovanojo Vengrijos sostinės Budapešto zoologijos sodas. Prerijų šunų tėvynė – Šiaurės Amerika. Jie gyvena pagal griežtas taisykles. Bendruomenėje yra ne tik vadas, bet ir žvalgas, karys, darbininkas.
Prieš kelias dienas sodo lankytojams pasirodė ir keturios marmozetės – suaugusi beždžionių pora ir du jos palikuonys, atskraidinti iš Prancūzijos. Tai – Monpeljė miesto (Prancūzija) dovana.
Brazilijos atogrąžų miškuose besiveisiančios marmozetės yra taikaus būdo, mėgstančios bendrauti. Jauniklius augina patinai, o patelės juos tik peni.
Šių rūšių beždžionės ir šunys yra įtraukti į Tarptautinę raudonąją knygą.
Dabar Kauno zoologijos sode gyvena 15 prerijų šunų ir 7 marmozetės.
Visi gyvūnai įkurdinti suremontuotuose erdviuose narvuose.
Šunų voljeras uždengtas nauju stogu.
Sekmadienį lankytojai pirmąsyk išvydo ir du balinių vėžlių jauniklius.
Šie prieš tris savaites išsiritę gyvūnai papildė aštuonių suaugusių šios rūšies vėžlių būrį.
Baliniai vėžliai nelaisvėje išsirita retai. Jie dauginasi tik po žiemos miego.
Kad kiaušiniai nežūtų, dieną inkubatoriuose turi būti 28, naktį – 23 laipsniai šilumos.
Išsiritusių vėžlių porelė – pirmoji per ketvirtį amžiaus, kuriai pavyko išlikti išvydus pasaulį Lietuvos zoologijos sode.
Anksčiau vėžliukai žūdavo vos išsiritę iš kiaušinių.
Baliniai vėžliai yra įtraukti į mūsų šalies Raudonąją knygą. Jie ypač saugomi ir daugelyje kitų Europos šalių, nes yra nykstanti rūšis.
Šie vėžliai gyvena maždaug tiek kiek ir žmonės – 90–100 metų.
Lietuvoje laisvėje jų yra labai nedaug – apie 300.