„Norisi būti su tais, su kuriais esi artima, mylimiausiais. Vieninteliai mylimieji mano gyvenime dabar liko mano gyvūnai, kuriuos aš laikau savo vaikais”, – rankas grąžė 61 metų Bronkso gyventoja Rhona Levy.
Ji jau buvo sutarusi su Harstdeilio gyvūnų kapinėmis, kad jos pelenai bus palaidoti greta penkių augintinių. Keturi ten jau ilsisi ramybėje, o vienas vis dar atlieka moters gyvenimo palydovo pareigas.
Tačiau Niujorko valstybinė agentūra, prižiūrinti kapines, priėmė nutarimą nebeleisti žmonių laidoti kartu su šunimis, katėmis ar papūgomis.
Jau 115 metų veikiančiose Hartsdeilio gyvūnų kapinėse, kurios įkurtos vos 30 kilometrų nuo Manhatano, tarp 75 tūkst. gyvūnų palaikų įsiterpė ir maždaug 700 žmonių.
Kaip tvirtino kapinių vadovas Edas Martinas jaunesnysis, žmonių kapų ypač padaugėjo pastaraisiais metais. Ir tai nėra tik Niujorko mada – ji pastebima visoje šalyje.
Gal visa tai net nebūtų kam nors užkliuvę, tačiau pagal įstatymus bet kokia žmonių laidojimo vieta turi veikti kaip pelno nesiekianti organizacija. Tuo tarpu gyvūnų kapinės reklamavo naująsias paslaugas augintinių šeimininkams ir ėmė 235 dolerių mokestį už kapo atvėrimą, kad jame būtų įkasti žmogaus pelenai.
Žinoma, gyvūnų kapinių savininkai tvirtina esantys verslininkai, todėl gali daryti, ką nori. Bet kol aiškinamasi, kai kurie žmonės lieja ašaras.
Pavyzdžiui, vienos amerikietės namuose iki šiol stovi medinė dėžutė su jos brolio pelenais. Palaikus moteris namuose laiko todėl, kad nežino, ką su jais daryti.
Mat paskutinis velionio noras buvo atgulti greta savo žmonos ir dviejų šunų, kurie kartu ilsisi ramybėje būtent Hartsdeilio gyvūnų kapinėse.
Bet naujasis draudimas neleidžia įvykdyti mirusiojo valios.
„Mano mama visiškai sugniuždyta. Ji apsipila ašaromis kaskart apie tai pagalvojusi. Po to, kai reikėjo išgyventi brolio mirtį, dabar jai reikia išgyventi ir šią beprotystę?” – piktinosi amerikietės duktė.