Viršgarsinio prancūzų lėktuvo „Concorde” nebėra?
Tegyvuoja už jį dar spartesnis, bet labai panašios išvaizdos „brolis” – „Zehst”.
Europos koncerno EADS pristatomas laineris tapo bene pagrindine renginio žvaigžde. Ir ne veltui – „Zehst” atrodo atkeliavęs tiesiai iš mokslinės fantastikos romano, nors gali tapti realybe.
Le Buržė pristatoma tik šio lėktuvo koncepcija ir maketas. Tačiau jau aišku, jog kūrėjai tikisi, kad iš Paryžiaus į Tokiją keleivius „Zehst” galės nuskraidinti per pustrečios valandos. Lainerio greitis turėtų siekti 4900 kilometrų per valandą.
Dabartiniai komerciniai skrydžiai iš Paryžiaus į Tokiją trunka net 11 valandų.
„Zehst” lėktuve numatoma nuo 50 iki 100 vietų. Drauge su Japonijos pramonininkais kuriamas aparatas į viršų šaus kaip raketa ir paskui keliaus ne atmosfera, o stratosfera, pakilęs į 32 kilometrų aukštį.
Šis lėktuvas bus ne tik labai greitas, bet ir beveik neteršiantis atmosferos. Nuo žemės „Zehst” atsiplėš įjungęs iš dumblių pagamintais biologiniais degalais varomus variklius, o paskui įsijungs vandenilio ir deguonies varomi raketiniai varikliai, kurie į orą leis vien vandens garus.
Tiesa, kol kas manoma, kad komercinius skrydžius naujasis kūrėjų lėktuvu-raketa vadinamas aparatas galės pradėti tik apie 2050 metus. Tačiau pirmąjį jo prototipą ketinama pagaminti palyginti greitai – 2020 metais.
Kita šių metų Le Buržė parodos žvaigždė – iš mokslinės fantastikos realybe jau virtęs Šveicarijoje pagamintas saulės energija varomas lėktuvas „Solar Impulse”.
Į Prancūziją iš Briuselio jis atskrido praėjusią savaitę po vieno nesėkmingo bandymo. Dideliam keleiviniam lėktuvui savo sparnų pločiu (64 metrai) prilygstantis aparatas sveria tiek, kiek ir automobilis. Ir, žinoma, komerciniams skrydžiams jis bent jau kol kas netinka.
Tačiau „Solar Impulse” komanda jau planuoja antrąjį saulės energijos varomo lėktuvo prototipą, kuris 2013 metais galėtų perskristi Atlanto vandenyną.
Tuo tarpu bendrovė „Airbus” dar prieš Le Buržė parodos atidarymą praėjusią savaitę pristatė savo ateities lėktuvo viziją. Jei ji taps realybe, 2050 metais skrisdami lėktuvu galėsime viską aplinkui matyti žvelgdami pro permatomą lėktuvo korpusą.