Rekonstruoto Saulės laikrodžio atidarymo iškilmėse dalyvavo ne tik Nidos
gyventojai, poilsiautojai, bet ir savaitgalį čia šurmuliavusio
tarptautinio folkloro festivalio „Tek saulužė ant maračių“ dalyviai.
Jie dainomis ir šokiais pašlovino paminklą, kurį prie 12 metų buvo
nuvertęs Lietuvos pajūriu nusiritęs uraganas „Anatolijus“.
Kurorto šeimininkai, džiaugdamiesi, kad Nidoje atsirado dar vienas
prasmingas paminklas, padėkos raštus ir dovanas įteikė Saulės laikrodžio
kūrėjams - architektui Ričardui Krištapavičiui, skulptoriui Klaudijui
Pūdymui ir etnologui profesoriui Libertui Klimkai. Jų dar sovietmečiu
subrandintam unikaliam projektui įgyvendinti prireikė beveik 30 metų.
„Džiaugiamės, kad visos diskusijos dėl Saulės laikrodžio reikalingumo
jau baigtos, dabar žmonės patys galės jį apžiūrėti iš visų pusių ir
įvertinti kūrėjų sumanymus“, - kalbėjo iš Nidos kilęs architektas
Nacionalinės premijos laureatas R.Krištapavičius. Jo bičiulis
skulptorius K.Pūdymas tikino viską daręs saikingai - taip, kad akmuo,
smėlis, jūra, marios ir dangus ant kopos susilietų į harmoningą visumą.
Užvirus diskusijos, ar verta rekonstruoti uragano sudaužytą Kuršių
nerijos kraštovaizdžiui esą nebūdingą astronominį įrenginį, šio projekto
iniciatoriai ir šalininkai sulaukė visuomenės pritarimo. Atstatyti
nuverstą paminklą neringiškius paragino ir „Tūkstantmečio odisėjos“
dalyviai buriuotojai, jachta „Ambersail“ apiplaukę aplink pasaulį.
Neringai neabejingo klaipėdiečio verslininko Martino Gusiatino šeima
finansiškai parėmė Saulės laikrodžio atstatymo idėją. Prie nulaužto
granito obelisko pritvirtintas kitas senovinėmis baltų runomis
išmargintas akmens luitas. Sutvarkytoje aikštelėje iškilo dar trys
skulptūros, simbolizuojančios žiemos saulėgrįžą, pavasario ir rudens
lygiadienius. Granito takas su užrašais rodo L.Klimkos pagal dangaus
šviesulius tiksliai nustatytą Šiaurės-Pietų kryptį.
„Parnidžio kopa - išskirtinė vieta, nes tik čia galima stebėti iš
Kuršių marių pakylančią ir Baltijos jūron panyrančią saulę. Stebint
dangun šaunančios akmeninės stelos šešėlį, saulėtą dieną pagal jį galime
nustatyti tikslų vietinį laiką, kaledorines baltų šventes. Užkopę į
Parnidžio kopą žmonės pajunta unikalią Kuršių nerijos dvasia - čia į
visumą susilieja vandens ir vėjo stichijos“, - kalbėjo L.Klimka.
Saulės laikrodžio kūrėjai tikisi, kad ši vieta taps ritualine - trauks
visus kurorto svečius, kurie nori pajusti laiko tėkmę, susieti jo bėgsmą
su savo ir artimųjų gimtadieniais. Aikštelėje dar yra vietos, todėl
kūrėjai ir kurorto šeimininkai brandina naują sumanymą - pastatyti čia
dar vieną senovinį laiko matavimo prietaisą - Mėnulio laikrodį.