Tyrimo metu 77 proc. studentų teigia tarp bendramokslių
girdintys tokių replikų apie moteris, pašaipas apie homoseksualus
sako girdintys 75 proc. studentų.
Užgaulius juokelius apie vyrus aukštosiose mokyklose sako
girdintys beveik 67 proc. studentų, apie etninių, rasinių grupių
atstovus - 53 proc., vyresnio amžiaus žmones - 51 proc., religinių
mažumų atstovus - 43 proc. studentų.
Reprezentatyvioje apklausoje dalyvavę studentai teigia, kad
mažiausiai užgaulių juokelių yra laidoma specialiųjų poreikių
turinčių asmenų atžvilgiu - tokius juokelius teigė aplinkoje
girdintys per 39 proc. respondentų.
„Galbūt toks reprezentatyvus tyrimas neleidžia daryti baigtinių
išvadų, bet aš daryčiau prielaidas, kad tokia dinamika, kad
būtent lyties pagrindu yra daugiausiai išsakoma patyčių ir
juokelių, yra susijusi su tuo, kas mūsų kultūroje yra labai
stiprus normatyvinio vyriškumo suvokimas ir vaikinai bandymą
įsitvirtini kaip „tikri vyrai“ išreiškia agresyvia retorika
moterų, homoseksualių vyrų ir kitokių vyrų atžvilgiu“, -
antradienį spaudos konferencijoje sakė Lygių galimybių plėtros
centro atstovė Margarita Jankauskaitė.
Apklausus 1074 studentus, daugiau kaip trečdalis jų prisipažino
patys laidantys juokelius kurių nors grupių atžvilgiu.
„Nuo 12 iki 50 proc. studentų teigia, kad yra girdėję, jog ir
dėstytojai laido pašaipių juokelių įvairių grupių atžvilgiu“,
- pastebėjo M.Jankauskaitė.
Apklausą kovo 31 - balandžio 1 dienomis atliko Lietuvos
studentų sąjunga su Lygių galimybių plėtros centru,
bendradarbiaudami su tyrimų bendrove SIC.
Paklausti, kaip vertina atmosferą savo aukštojoje mokykloje, 59
proc. tyrime dalyvavusių studentų sakė, kad ją vertina teigiamai -
kaip saugią, kūrybišką ir priimtiną aplinką.
„Čia kaip su stikline - ar jinai pusiau pilna, ar pusiau
tuščia. Aš manyčiau, kad 40 proc. nesaugiai besijaučiančių
studentų universitetinėje aplinkoje yra didelis skaičius, kuris
verčia manyti, kad nėra padaroma viskas, kad būtų užtikrinta
studijų kokybė. Nes jeigu žmogus nesijaučia saugiai ar nesijaučia
galįs atsiskleisti, tai jis tikrai neišnaudoja viso savo potencialo,
kurį galėtų panaudoti augdamas kaip asmenybė ar kaip būsimas
specialistas“, - spaudos konferencijoje svartė M.Jankauskaitė.
Ji taip pat pastebėjo, kad dažnai patyčias pastebintys
studentai nevertina jų kaip diskriminacijos.
„Žeminančios aplinkos sukūrimas yra priskiriamas vienai iš
diskriminacijos formų. Žeminančių replikų sakymas yra viena iš
slopinimo technologijų - jeigu žmogus nuolat gyvena tokioje
slopinančioje aplinkoje, tai labai sumažėja galimybės išreikšti
save, visavertiškai dalyvauti, nes tu jautiesi nesaugiai“, -
pabrėžė už lygias galimybes kovojanti aktyvistė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tyrime bakalauro ir magistro
studijų programų studentai pateikė panašius atsakymus.
„Vadinasi, galima daryti išvadą, kad studijavimas aukštosiose
mokyklose niekaip nepaveikia žmogaus vertybinių nuostatų formavimo.
Bet, ko gero, nenustembame, nes jeigu niekas nėra daroma, dėstytojai
palaiko juokelių laidymo praktiką, tai studentams kaip ir nėra iš
kur pasimokyti kitokio bendravimo“, - apgailestavo M.Jankauskaitė.
Lietuvos studentų sąjungos atstovo Vytauto Valentinavičiaus
teigimu, tyrimo rezultatus numatoma aptarti su universitetų ir
kolegijų administracijų darbuotojais tikintis, kad aukštosios
mokyklos imsis veiksmų kovai su diskriminacija. Tarp tokių
priemonių jis minėjo užsienio universitetuose matytus specialius
komitetus, kur diskriminaciją patiriantis asmuo gali skųstis ir
sulaukti pagalbos.
„Iš tiesų aukštosios mokyklos turėtų turėti lygių
galimybių politiką, kad vienas ar kitas asmuo, kuris yra
diskriminuojamas, turėtų kur kreiptis ir kad į jo problemą
pažiūrėtų visu rimtumu“, - sakė jis.