Kitos Niujorko gėjų eitynės – į santuokų rūmus (nuotraukos)

Laimingų žmonių šūksniai praėjusį sekmadienį Manhatane aidėjo dar gerokai prieš „Išdidumo” parado pradžią. Pusė milijono žmonių – ne tik gėjų ir lesbiečių, bet ir paprastų niujorkiečių bei turistų – šį kartą iš tiesų šventė lygybės triumfą.

Jimas Luce’as kasmet eidavo į gėjų paradą Niujorke, bet dar niekada jame nesijautė taip, kaip dabar. „Aš apsipyliau ašaromis.

Po 28 metų Niujorke pagaliau turiu teisę vesti žmogų, kurį myliu. Ačiū jums, Andrew Cuomo”, – sakė J.Luce’as.

Plakatai „Ačiū, gubernatoriau” ir „Pažadas ištesėtas” nusėjo abi Penktojo aveniu puses.

Atrodė, tarsi laisviausiam pasaulio miestui Niujorkui akmuo nuo širdies nuriedėjo.

Juk jau ne vienus metus net katalikiškose šalyse Portugalijoje, Ispanijoje, Argentinoje ir Brazilijoje homoseksualai galėjo tuoktis, o Niujorke tai įteisinta tik praėjusį penktadienį.

Niujorko valstijos gubernatorius A.Cuomo buvo ryškiausia šio parado žvaigždė. Žygiuodamas kartu su mylimąja televizijos laidų vedėja Sandra Lee, politikas galėjo jaustis tarsi didvyris.

Jis dar prieš rinkimus žadėjo įteisinti gėjų vedybas ir sugebėjo ištesėti pažadą po pusės metų, praleistų valstijos vadovo kėdėje. Nors Niujorko senatą kontroliuoja ne liberalūs demokratai, o konservatyvieji respublikonai, gėjų teisių šalininkams pavyko įtikinti ir dalį jų.

Dar niekada istorijoje nėra buvę, kad dešinieji būtų už lygias homoseksualų teises. Gal todėl kai kurių politikų pripažinimas, kad jie daug metų buvo neteisūs, buvo emocingas.

„Aš negaliu uždrausti žmogui, mokesčių mokėtojui, darbininkui, visiems Niujorko valstijoje tų teisių, kokias turiu aš ir mano žmona”, – savo motyvus pakeisti nuomonę aiškino respublikonų senatorius Markas Grisanti.

Kitas dešinysis Stephenas Salandas 2009-aisiais balsavo prieš gėjų santuokų įteisinimą, bet dabar pakeitė nuomonę.

„Mano intelektualinis ir emocinis kelias šiandien baigėsi tuo, kad supratau, jog turiu pasielgti tinkamai ir visus žmones vertinti kaip lygius”, – aiškino Niujorko senatorius.

Tiesa, keturi už gėjų santuokų įteisinimą balsavę respublikonai iškovojo ir įstatymo nuostatą, kurioje nurodyta, kad bažnyčios ir religinės organizacijos neprivalo tuokti tos pačios lyties žmonių.

Iš pažiūros praėjusio sekmadienio Niujorko gėjų paradas atrodė panašiai kaip ir kasmet.

Kaip visada lesbietės ant kriokiančių motociklų pradėjo „Išdidumo” paradą, iš lėtai judančių išpuoštų didžiulių automobilių skambėjo tranki muzika, šoko azijiečiai, afrikiečiai, žygiavo įvairių organizacijų atstovai ir politikai, Niujorko ugniagesiai ir policininkai gėjai.

Tačiau visi tą dieną žinojo, kad pateko į istorines eitynes. Merginos ir vaikinai šypsojosi užsidėję nuometus ant galvos, žmonės vienas kitam piršosi ir planavo vestuves.

Daugybė vilkėjo marškinėlius su užrašu „Kitos eitynės – į santuokų rūmus”.

Richardas Proustas ir Donaldas Correnas ėjo greta vienas kito laikydami plakatą „Trisdešimt metų susižadėję. Tuokimės!”.

„Nemaniau, kad gyvensiu taip ilgai, jog tai pamatyčiau”, – prisipažino 45 metų Wanda Garcia iš Bronkso, atėjusi į šventę su mylimąja.

Jos ketino susituokti po devynerių metų draugystės.

Kai ilgas ir džiugus paradas pasuko į Christopherio gatvę Vest Vilidže, emocijos buvo pasiekusios kulminaciją. Tūkstančiai riaumojo, o kai kurie braukė susijaudinimo ašaras, nes eitynės pasiekė garsųjį gėjų barą „Stonewall Inn”.

Būtent čia 1969-ųjų birželio 28-ąją vyko tai, kas įkvėpė homoseksualius žmones kovoti dėl savo teisių.

Tą naktį prieš 42 metus Niujorko policija įsiveržė į barą ir liepė visiems išsirikiuoti ir parodyti asmens dokumentus – tais laikais tokie dalykai buvo įprasti.

Pareigūnai areštuodavo vyrus, apsirengusius moteriškais rūbais. Jie kabinėdavosi prie bet ko, kad tik neduotų ramybės kitokiems nei dauguma.

Tačiau neplanuotai „Stonewall Inn” virto kovos lauku už žmogaus teises, nes niujorkiečiai nutarė pasipriešinti policijai.

Kai žinia apie tai pasklido po Niujorką, prie baro ėmė rinktis tūkstančiai žmonių. Tai virto demonstracija, o vėliau – riaušėmis. Po metų prisimindami šiuos įvykius keli šimtai niujorkiečių surengė eitynes, kurios laikomos pirmuoju gėjų paradu pasaulyje.

Tuomet tik didžiausi optimistai galėjo įsivaizduoti, kas vyks 2011-ųjų birželį.

„Aš taip didžiuojuosi Niujorku”, – sakė dvidešimtmetė Hannah Thielmann, apsijuosusi juosta su užrašu „Būsimoji nuotaka”.

Jos sužadėtinė – taip pat nuotakos suknelę vilkinti Christine Careaga.

Ji pasakojo, kad priėmus naująjį įstatymą jai paskambino džiaugsmo ašaromis apsipylusi motina.

„Kiekviena mama nori matyti savo vaiką laimingai susituokusį”, – sakė Ch.Careaga.

Pastaraisiais metais gėjų santuokų problema tapo viena svarbiausių Amerikos politikoje.

Rėmėjai tai vadino pilietine teise, o gėjų teisių varžymą lygino su laikais, kai JAV būdavo draudžiama balsuoti juodaodžiams.

Tuo tarpu homoseksualių asmenų santuokų priešininkai regėjo grėsmę tradicinėms vertybėms. Dažniausiai tai jie grindė religiniais įsitikinimais.

„Man tiesiog būtina gera Aukščiausiojo gailestingumo ir malonės dozė. Galite įsivaizduoti, koks pastaruoju metu buvau nusiminęs”, – po sekmadienio mišių parapijiečiams sakė Niujorko arkivyskupas Timothy Dolanas.

Katalikų bažnyčia toliau kelia triukšmą, nors iš tiesų socialiniai tyrimai rodo, jog beveik 60 proc. Amerikos katalikų yra už homoseksualų teisę tuoktis.

Išsilavinę žmonės nepamiršo istorijos, kai JAV katalikai patys išgyveno žiaurią diskriminaciją.

XVII a. Virdžinijos ir Masačusetso kolonijų įstatymai net draudė čia apsigyventi katalikams.

XIX amžiaus viduryje protestantai rengė atakas prieš katalikus, nes jie buvo laikomi „žemesniais” žmonėmis.

Amerikoje degė katalikiški pastatai, šios religijos išpažinėjai buvo puolami, o prieš katalikybę nukreiptos akcijos nesibaigė ir XX amžiuje.

Kai 1928-aisiais katalikas Alas Smithas kandidatavo į JAV prezidentus, protestantų kunigai perspėjo amerikiečius, kad šis neva klausys ne Amerikos žmonių, o popiežiaus pageidavimų.

JAV prisiminė ir ne tokius senus laikus, kai buvo draudžiamos baltųjų ir juodaodųjų vedybos.

Daugybė klausė, ar tie, kurie praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo už juodaodžių ir baltaodžių atskyrimo politiką, dabar tuo didžiuojasi.

Ar tie, kurie dabar yra prieš lygias gėjų teises, tuo didžiuosis ateityje, kai vis daugiau valstijų ir pasaulio šalių pripažins santuoką tarp tos pačios lyties žmonių?

„Manau, kad po 10, 20 ar 30 metų mes žiūrėsime į šį balsavimą kaip į vieną geriausių, pasididžiavimą keliančių momentų”, – sakė Niujorko meras Michaelas Bloombergas.

64 metų Niujorko senatorius respublikonas Roy McDonaldas, balsavęs už naująjį įstatymą, pratrūko: „Kai kuriems tai gali nepatikti. Kai kurie į tai žvelgs ciniškai. Žinote, man – nusišvilpt.

Man nerūpi, ką jie mano. Darau tai, kas teisinga. Aš pavargau nuo respublikonų-demokratų politikos.”

Tokių kaip šis konservatorius buvo keturi. Jų balsų užteko, kad įstatymas būtų priimtas. Niujorko valstija tapo didžiausia, kurioje gėjai galės tuoktis jau po mėnesio, o jų santuoka bus pripažįstama visoje šalyje.

* Kadangi Niujorko valstija leidžia tuoktis ne tik čia gyvenantiems, bet ir atvykėliams, Niujorko miestas rengiasi gėjų vestuvių antplūdžiui.

* Nepriklausomos demokratų konferencijos ataskaitoje rašoma, kad per trejus pirmuosius metus susituoks daugiau kaip 21 tūkst. gėjų ir lesbiečių porų iš Niujorko ir beveik 42 tūkst. atvykėlių.

* Statistika rodo, kad 53 proc. amerikiečių neprieštarauja homoseksualų santuokoms. Tačiau šiuo metu net 39 valstijos iš 50 savo įstatymuose nurodo, kad santuoka galima tik tarp vyro ir moters.

* Tiesa, kai kur neleidžiama tuoktis, tačiau yra pritariama civilinėms gėjų sąjungoms. Taip yra Delavere, Havajuose, Ilinojuje ir Naujajame Džersyje.

* Gėjų santuokos jau įteisintos šiose JAV valstijose: Masačusetse, Konektikute, Naujajame Hampšyre, Ajovoje, Vermonte ir JAV sostinėje Vašingtone.

* Gėjai taip pat gali legaliai tuoktis Meksikos sostinėje Meksike ir dar dešimtyje pasaulio valstybių: Argentinoje, Belgijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Norvegijoje, Olandijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Portugalijoje ir Švedijoje.