Aš pati priklausau tiems, kuriems per dvidešimt, ir jaučiuosi taip, lyg būtų pasibaigęs mano mėgstamas serialas, žiūrėtas kiekvieną dieną. Ir visiškai neturi reikšmės tai, kad rašytoja J.K. Rowling tik plunksnos pagalba sukūrė tokį dinamišką paralelų pasaulį, valdomą magijos ir burtų, bet kartą per metus į jį pabėgti jau buvo įpratę didelė dalis kino žiūrovų.
Nebijokite, apie filmą nepasakosiu ir vietų, kuriose knyga neatitiko filmo scenarijaus neišduosiu. Bet, matyt, ir patys pastebėjote, kad pagrindinei filmo trijulei, Hariui, Roniui ir Hermionai, per dešimt metų, kol buvo rodomi filmai, nutiko tokių neįtikėtinų dalykų, kurių daugelis iš mūsų nė sapnuose neregime.
Jie kovėsi su drakonais, ieškojo nuodų ir priešnuodžių, slėpėsi nuo mirties ir patys lindo jai į nasrus, gelbėjo namų elfus, skraidė nematomais padarais testraliais, slibinais, bėgo nuo milžiniškų vorų, ne kartą susilaužė ranką, koją ar stipriai susitrenkė galvą ir galiausiai susikovė su tamsos jėgomis. Dalyvauti galutinėje gėrio ir blogio kovoje paskutinio filmo režisierius kviečia kiekvieną, pirmą kartą pateikęs šį filmą ir trimačiu formatu. Šviesos, burtai ir garsas net ir didžiausiam skeptikui leidžia pasijusti stovint Hogvarstą ginančiųjų gretose.
Nors visa istorija nuo pat pradžių yra absoliučiai neįtikėtina, bet Hario Poterio gerbėjams tai nė motais. Ir panašu, kad paskutinės filmo dalies „Haris Poteris ir mirties relikvijos 2“ pristatymas sukėlė savotišką beprotybės bangą.
Tai, kad galima įsigyti kanceliarinių prekių, marškinėlių, kaklaraiščių, plakatų ar patalynės komplektų su Hario Poterio atvaizdu, nebestebina nieko. Bet Londone, Trafalgaro aikštėje įvykusi paskutiniojo filmo premjera galėjo pranokti ir pačios karalienės vizitą. Trafalgaro aikštė buvo kruopščiai išpuošta, joje iškabinti filmo plakatai, pastatyti didžiuliai ekranai, nutiestas raudonas kilimas. O viena iš netoli esančių gatvių net gi pavadinta Skersiniu skersgatviu, burtininkų pasaulio garbei, joje įrengtos įvairios magiškos krautuvės, reikalingos stebukladariams: magų lazdelių, magiškų eliksyrų, katilų ar šluotų.
Dauguma, į renginį iš viso pasaulio susirinkusių, žmonių buvo pagrindinių filmo veikėjų Hario, Ronio ir Hermionos amžiaus. Jų negąsdino nei tądien Londone pliaupęs lietus, nei tai, kad keletą naktų teko miegoti lauke. Jie, užaugę kartu su magiškomis knygomis ir filmais, teigė negalėję neatsisveikinti su didvyriška trijule, kuriai magijos pasaulyje pavyko įveikti tamsos jėgas ir paskleisti šviesą.
Pats į jauną vyrą išaugęs Harį Poterį įkūnijęs aktorius D.Radcliffe‘as gerbėjams sakė, kad, nors jau išleistas paskutinis filmas, magiškoji istorija niekada nesibaigs - „kiekvienas žmogus – ne vien šioje aikštėje, bet ir visame pasaulyje – iš tų, kurie žiūrėjo šiuos filmus pastaruosius dešimt metų, nešiosis juos savyje visą likusį gyvenimą“.
Per spaudos konferenciją Londone po pirmosios filmo „Haris Poteris ir mirties relikvijos“ dalies žurnalistams D.Radcliffe‘as prisiminė, kad klausydamas tėvų, skaitančių jam pirmąsias J.K.Rowling knygas nė neįsivaizdavo savęs mažojo burtininko vietoje.
Jam toks gyvenimas atrodė per daug pavojingas bei sunkus ir pats išsitarė tuomet pagalvojęs: „Oi, vargšas tas berniukas“. Nuo filmavimų pradžios praėjus dešimtmečiui, D.Radcliffe‘as kalbėdamas apie paskutinės filmo scenos filmavimą neslėpė, jog tuomet verkė visi, nes ne tik žiūrovai praleido dešimt metų su filmų personažais, bet ir jie patys per tą dešimtmetį patapo didele šeima.
Magiškiausios istorijos gerbėjams jau keletą metų iki filmų epopėjos pabaigos nebuvo aišku, koks galiausiai bus „berniuko, kuris išliko gyvas“ likimas. Vieni svarstė, kad kovoje su blogiu žus kuris nors iš pagrindinių veikėjų, pesimistai spėjo, kad tai bus pats Haris Poteris.
Bet nenuostabu, kad nei vienas save gerbiantis literatas nebūtų sutikęs J.K.Rowling leisti istorijos pabaigoje nužudyti Harį Poterį. Vargu, ar būtų išvengta panikos, jei blogis nugalėtų prieš gėrį ir XXI amžiaus didvyris Haris Poteris būtų sunaikintas stipriausio burto – Avada Kedavra. Aktorius D.Radcliffe‘as teigė, jog tai, kad tamsos valdovas Voldemortas vis dėl to neįveikė Hario Poterio, buvo pats drąsiausias dalykas, kurį padarė istorijos autorė. „Aš pats du metus buvau įsitikinęs, kad istorijos pabaigoje Haris mirs. Jaučiau, kad tai yra vienintelis būdas viską pabaigti ir padėti tašką. Bet paskui supratau, kad, jei J.K.Rowling būtų tai padariusi, tai būtų tokia pabaiga, kokios visi tikėjosi. Ir ji rado daug geresnę išeitį. Tiek man, tiek Roniui su Hermiona labai patiko epilogas, nors daugelis gali likti juo nepatenkinti,“ – sakė D. Radcliff‘as.
Ir iš tikrųjų epilogas, nors ir apjungia visas filmo dalis ir pačią istoriją į kone tobulą žiedinę kompoziciją, sukelia greičiau pašaipią šypseną negu ašaras. Juk epizodai „po 19 metų“ ne visada pasiteisina. Net jeigu ir sukonstruoja pačią saldžiausią pabaigą. Sunku žvelgti į vyrą, kuris įstrigęs atmintyje kaip berniukas su apvaliais akinukais, ir matyti jį beveik keturiasdešimties, vedantį už parankės savo žmoną – geriausio draugo seserį. Todėl posakis, kad kas per daug – tas nesveika, tokiais atvejais tikrai pasiteina.
Lietuvoje filmo pristatymas savo svarba net neprilygo Lietuvos popso padangės įžymybės apsilankymui, ką jau kalbėti apie karalienę. Keletą dienų prieš premjerą prekybos centre „Ozas“ atidaryta fotografijų paroda, kurioje filmo gerbėjams pateikiamos nuotraukos iš kitos kameros pusės. Kai kuriose iš jų – filmų herojai, kurių gerai nepagalvojęs, gali ir neatpažinti. Ir užfiksuotos ir įvairios filmo akimirkos, kiek atskleidžiančios, kaip visą dešimtmetį buvo kurti filmai.
Šiandien prieš pat premjerą prekybos centre surengtas renginys, kuriuo bandyta suvilioti filmo gerbėjus. Žinoma, absoliuti dauguma iš dalyvavusiųjų – mažieji. Renginio organizatoriai jiems paruošė įvairių magiškų užduočių. Tokių kaip savo pagamintos šluotos pristatymas, skraidymo šluotomis varžybos, pagrindinių filmo personažų antrininkų atranka bei iliuzionisto Arvydo Stonio ir jo kolegos Manto Wizard iliuzijos spektaklis vaikams „Stebuklingos kelionės“.
Nors žadėta, kad savo burtais kerės ir jau žinoma magų trupė „DiArchy“, pasirodymas neįvyko dėl Arvydo Gaičiūno traumos. Po to mažieji buvo apipilti su Hariu Poteriu susijusiomis dovanomis – šluotomis, burtų lazdelėmis, nematomais apsiaustais, slaptais Hogvarsto mokyklos planais ir kitais gerbėjams gerai žinomiems suvenyrais. O šluota iš prekybos centro išskrido 5-erių metų amžiaus Aušrinė iš Vilniaus, laimėjusi stebuklingą šluotą už gražiausią iš namų atsineštą papuoštą šluotą.
Taigi Vilniuje „Hario Poterio ir mirties relikvijų 2“ filmo premjeros renginiai viliojo tik jaunuosius žiūrovus, kai tuo tarpu su Hario Poterio istorija užaugusieji tyliai kino teatro tamsoje gaudė kiekvieną į pabaigą einančios pasakos akimirką.
Tad, jeigu kas nors nenorite pagaliau išaugti iš Hario Poterio, geriau neikite į filmą.
Lumos! (pakartotas burtažodis užgesina salėje šviesas)