„Mes persekiosime teroristus visur: oro uoste - oro uoste,
vadinasi, jūs jau man atleiskite, tualete sučiupsime, - mes ir
išvietėje juos pribaigsime, pagaliau. Viskas, klausimas išspręstas
galutinai“, - tai pasakė V.Putinas 1999 metų rugsėjį, dar būdamas
ministru pirmininku.
Praėjus beveik 12 metų V.Putinas, kuris po dviejų prezidento laikotarpių vėl yra premjeras, prisiminė šį posakį, kalbėdamasis su Magnitogorsko metalurgijos kombinato darbininkais.
„Atsimenate, aš leptelėjau dėl to, kad pribaigsime ten kažkur?
Aš kažkur buvau išvykęs (Astanoje), atskridau į Piterį, ir buvau
susinervinęs. Manęs bičiulis klausia - kodėl tu toks liūdnas? Aš
sakau - leptelėjau kažką, matyt, kur nereikia. Nemalonu, neturiu
aš, patekęs į tokį lygį, taip liežuviu malti, plepėti“, -
papasakojo V.Putinas Magnitkos darbininkams, prisimindamas sudėtingas
savo politinės karjeros situacijas.
Atsakydamas į tai V.Putino pašnekovas papasakojo jam, kad „dabar
taksi važiavau, ir taksistas sako - ten vyras kažkoks atsirado,
teisingus dalykus kalba!“.
Kiek sutrumpintas posakis apie teroristus („pribaigti
išvietėje“) iki šiol tebėra labiausiai atpažįstamas nūdienos
šalies politikų aforizmas, nors pats V.Putinas vėliau ne kartą
vartojo šiurkščius įsimenančius žodžius.
Daug atgarsių sukėlė ir jo atsakymas užsienio žurnalistui
spaudos konferencijoje Briuselyje 2002 metais.
„Jeigu jūs norite visiškai jau tapti islamo radikalu, ir esate
pasiryžęs būti apipjaustytas, tai aš jus kviečiu į Maskvą.
Mūsų šalyje daug konfesijų, turime specialistų ir šiuo klausimu,
ir aš parekomenduosiu jam padaryti šią operaciją taip, kad jums
jau daugiau niekas neužaugtų“, - tada rėžė jis.
