Gimtosiose apylinkėse Ch.Dejunas garsėja kaip puikus akmenskaldys bei bambukų pynėjas, vietos gyventojai taip pat tvirtina Cheną gebant būti puikiu verslininku. Kad ir kaip ten bebūtų, labiausiai vyriškį išgarsino jo pomėgis gerti benziną.
Ch.Dejunas sako benziną ėmęs gerti 1969-aisiais, kai staiga pradėjo kosėti ir pajuto skausmą krūtinėje. Įprastiems vaistams pasirodžius esant neveiksmingiems, vyriškis nusprendė paklausyti liaudies išminties ir išgėrė žibalo.
Pasak Cheno, jau po pirmojo žibalo gurkšnio jis pasijuto daug geriau. Palaipsniui vyras įjunko gerti žibalą kasdien, vėliau perėjo prie benzino. Ch.Dejunas teigė sunkiai galįs pasakyti, kiek tiksliai benzino suvartojo per visą savo gyvenimą - vietos žurnalisto padedamas jis paskaičiavo per daugiau nei keturias dešimtis metų galėjęs išgerti maždaug pusantros tonos.
Ch.Dejuno žmona Yuana Huibi ir trys poros sūnūs daug kartų nesėkmingai mėgino įtikinti vyriškį liautis gėrus degalus, šeimoje dėl to dažnai kildavo ginčų. Galiausiai prieš aštuonerius metus nuo artimųjų priekaištų pavargęs Chenas paliko šeimos namus ir nuo tada visiškai vienas gyvena vienkiemyje.
Vietos ligoninės medikai patikino Cheno sveikatą esant visai neblogą: pagyvenusio vyriškio nekamuoja jokios lėtinės ligos ar rimti sveikatos sutrikimai, išskyrus emfizemą. Chongkino medicinos universiteto profesoriaus Fengo Fu teigimu, ilgainiui Cheno organizmas veikiausiai išsiugdė atsparumą benzinui - priešingu atveju, pasak specialisto, vyriškis jau seniai būtų miręs.
Profesorius F.Fu taip pat įspėjo, jog kaip anestetikas benzinas veikia galbūt tik Chenui ir patikino, jog bandymai sumažinti skausmą geriant benziną ar žibalą gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais ir net mirtimi.