Ciuriche įsikūrusio DNR genealogijos centro iGENEA mokslininkai
išaiškino jaunojo faraono, kuris įžengė į sostą būdamas
devynerių metų, taip pat jo tėvo Echnatono ir senelio Amenhotepo
III genų struktūrą, kuriant dokumentinį filmą televizijai
„Discovery Channel“.
Tyrimo rezultatai rodo, kad faraonas Tutanchamonas turėjo
specifinę genų grupę - vadinamąją haplogrupę R1b1a2 - kuri taip
pat būdinga daugiau nei 50 proc. vyrų Vakarų Europoje. Šis faktas
rodo, jog jie visi turi bendrą protėvį.
Tarp mūsų laikų egiptiečių šią haplogrupę turintys vyrai
sudaro mažiau nei vieną procentą, nurodė iGENEA.
„Buvo labai įdomu atrasti, jog jis priklausė Europos genetinei
grupei. Egipte galėjo būti daug grupių, turinčių savitą DNR“, -
sakė iGENEA direktorius Romanas Scholzas (Romanas Šolcas).
Apie 70 proc. vyrų Ispanijoje ir 60 proc. prancūzų taip pat
priklauso tai pačiai genetinei grupei kaip ir faraonas, valdęs
Egiptą prieš daugiau nei 3 000 metų.
„Manome, kad bendras protėvis gyveno Kaukaze prieš maždaug 9
500 metų“, - sakė R.Scholzas naujienų agentūrai „Reuters“.
Manoma, jog haplogrupę R1b1a2 turinčių žmonių migracija į
Europą prasidėjo išplitus žemdirbystei - maždaug prie 9 000
metų, nurodė iGENEA.
Tačiau genetikai tiksliai nežino, kaip Tutanchamono protėviai
iš tėvo pusės atvyko į Egiptą iš savo kilmės centro.
Tyrėjai šiuo metu atlieka DNR tyrimus, mėgindami nustatyti
artimiausius tebegyvenančius Tutanchamono „giminaičius“.
„Šis pasiūlymas buvo skelbiamas tik tris dienas, tačiau mes jau
sulaukėme didelio susidomėjimo“, - sakė R.Scholzas.