Sostinėje Karakase esančioje bendruomenės salėje susirenkantys vaikai ringe kovoja su bendraamžiais, o kovas kartais stebi šimtai gyventojų. Devynmetis Erikas dar tik ruošiasi debiutui ringe ir kol kas kovoja su jaunesniais berniukais. Nepaisant to, kad varžovas aukštesnis, Erikas jį vis tiek pavaišina galingais smūgiais.
Erikas boksu susidomėjo tik praėjusiais metais, kai skurdžius jo tėvų namus sugriovė audra ir šeimą užgriuvo nauji rūpesčiai. Vejami skurdo ir nevaikiškų rūpesčių, boksą pasirinko daugelis su Eriku besitreniruojančių vaikų.
Besikumščiuojančius vaikus prižiūrintys treneriai džiaugiasi, kad netrūksta norinčių jėgas ringe išbandyti skurstančių jaunųjų Karakaso gyventojų.
„Populiarindami boksą šiuose rajonuose vadovaujamės tuo pačiu principu, kaip ir olimpinėse žaidynėse – sporto metu nebūna jokio smurto. Dirbame tam, kad užuot rūkydami marihuaną, švaistydamiesi su ginklais, vaikai matytų ant savo krūtinių medalius, atstovautų savo šaliai, būtų pripažinti visame pasaulyje“,- kalba gatvės bokso projekto vadovas Williamas Gonzalesas
„Šią iniciatyvą skūrėme norėdami išmokyti jaunuolius sportinių principų, taip pat parodyti, kad galima kontroliuoti savo agresiją“, - projekto nauda džiaugiasi bokso treneris Rodrigo Brito.
Pavyzdžių, kad ringe kovojantys vaikai kuria geresnį ne tik savo, bet ir visos šeimos gyvenimą, netrūksta.
„Mano stebuklas buvo tai, kad sūnus stumia mus pirmyn, jis ištraukė visą šeimą iš dugno. Kai to negalėjau padaryti aš ir kiti sūnūs, Alejandras išgelbėjo mus“, - sūnaus Alejandro pasiekimais džiaugiasi iš skurdo išbridusi Vanessa Chile.
„Grižęs namo padarau namų darbus ir skubu treniruotis. Po treniruočiu grįžtu atgal į šeimą“,- kukliai savo dienotvarkę apibūdino vaikų bokso čempionas Alejandras.
Vaikų bokso puoselėtojai džiaugiasi, kad ir prieštaringai vertinamas šalies prezidentas Hugo Chavezas negaili pinigų šiai iniciatyvai.