Nauja tradicija
Ilgąjį savaitgalį Ukmergės rajone Užugirio dvare švęstos „Smetoninės“, pretenduojančios tapti tradicine Lietuvos Prezidento Antano Smetonos gimtadienio minėjimo švente.
„Smetoninių“ akcentu tapo „spaciros“, buvusios itin populiarios tarpukario Lietuvoje. Tuo metu pasivaikščiojimai po dvarų alėjas buvo neatsiejama aukštuomenės gyvenimo dalis.
„Šalis be praeities neturi ateities. Todėl svarbu kuo daugiau kalbėti apie iškiliausius Lietuvos laikotarpius. „Smetoninių“ metu yra proga susipažinti su A. Smetonos valdymo laikais gajomis tradicijomis“, - sakė Išeivijų idėjų centro direktorius Rimantas Dailidonis.
„Smetoninės“, rengtos Ukmergės rajono savivaldybės ir Išeivijos idėjų centro, prasidėjo Šv. Mišiomis, po kurių visi buvo sužavėti daininkės Rasos Juzukonytės dainavimu, ir tęsėsi A. Smetonos gimtadienio paminėjimu Užulėnyje, kur padėta gėlių Prezidento tėviškės sodyboje. Čia apdovanoti ir teminio dviračių žygio dalyviai, iš kurių vyriausias - Lietuvos istorinio patriotinio parko – muziejaus įkūrimo iniciatyvinės grupės narys Algirdas Blauzdys.
Po oficialios ceremonijos susirinkusieji pagerbti tarpukario Lietuvos vadovo persikėlė į šiuo metu Europos sąjungos investicijų laukiantį Užugirio dvarą, į kurį senoviniu automobiliu atvyko ir pats A. Smetona. Prezidentą įkūnijęs aktorius „spacierų“ svečius pasveikino iš savo vasaros rezidencijos balkono, o vėliau dalyvavo improvizuotoje fotosesijoje. Šventėje apsilankęs Kultūros ministerijos viceministras Deividas Staponkus apžiūrėjo prezidentinę rezidenciją, susitiko su atvykusiais A. Smetonos giminaičiais, buvo maloniai nustebintas susirinkusių žmonių entuziazmu ir pasidabinusių to laimečio drabužiais dalyvių gausa. Dvaro gaspasdinės senoviniais drabužiais išsipuošusias damas ir ponus vaišino šaltibarščiais, namine varške su bulvėmis, „Krupniku“ ir „Smetoniška“ gira.
„Kai kurios renginyje apsilankiusios ponios dėvėjo drabužius, išsaugotus nuo tarpukario laikų. Toms, kurios savo spintose smetoninių aprėdų neturėjo teko aplankyti ne vieną saloną kol rado tinkamą rūbą“, - sakė Išeivijos idėjų centro projektų skyriaus vadovas Modestas Mastavičius.
Dalyviai,kurie dėvėjo to laikmečio rūbus, buvo vaišinami „Volfo Engelmano“ bravoro gaminama „Smetoniška“ gira. „Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad Prezidentas A. Smetona, švęsdamas Antanines, savo svečius vaišindavo mūsų bravoro alumi. Neabejoju, kad jam būtų patikusi ir pagal senąsias tradicijas gaminama „Smetoniška“ gira“, - pasakojo bendrovės „Volfas Engelman“ direktorius Vytautas Meištas.
Anot jo, bravoro tradicija remti įvairius kultūros ir meno renginius užgimė dar tarpukaryje. Ji tęsiama ir šiandien. „Ukmergės rajone švenčiamos „Smetoninės“ yra unikali sąsaja tarp Lietuvos praeities ir šiandienos gyventojų. Esame nedidelė tauta, todėl turime dėti nemažai pastangų, kad ji išliktų, o gražios dešimtmečių tradicijos neišnyktų“, - teigė V. Meištas.
Svarbios sūpuoklės
Pasak renginio organizatorių, dar vienu svarbiu „Smetoninių“ akcentu tapo vieno garsiausių Lietuvos floristų Mariaus Gvildžio gėlėmis išpuoštos sūpuoklės.
„Nė vienas dvaras ar vasaros rezidencija tuo metu be sūpuoklių nebuvo įsivaizduojama. Damos jose ilsėdavosi, skaitydavo knygas“, - tvirtino M. Mastavičius.
Po ilgo laiko duris lankytojams atvėrusiame Užugirio dvare buvo galima stebėti ir A. Smetonos laikų filmus, nuotraukų bei antikvarinių vertybių parodą. Joje pristatyti ir unikalūs eksponatai iš Zenono Langaičio bei Antano Gedvilo kolekcijų. Tai - pirmojo ir vienintelio tarpukario radio fabriko Lietuvoje pagaminti radio aparatai „Karadi“.“Tokiu radio imtuvų iki šių dienų išlikę yra labai nedaug, o net keturi iš jų pristatyti „Smetoninų“ metu“, - sakė M. Mastavičius.
Pasak kolekcininko šiauliečio A. Gedvilo, šventei jis paskolino ir konsolinį gramofoną, kurių pasaulyje, dėl jų didelės kainos, paplitę buvo labai mažai.
Pasak Ukmergės rajono mero Algirdo Kopūsto, Užugirio dvaro atgaivinimas – svarbus reiškinys. Savivaldybės pastangomis A. Smetonos rezidencijai parūpintas 5 mln. litų Europos sąjungos struktūrinių fondų finansavimas. Dar 600 tūkst. litų pastato rekonstrukcijai žada skirti pati savivaldybė. Objekte ketinama įkurti kultūros ir konferencijų centrą, senovinę fotostudiją.
„A. Smetona tautą sugebėjo suvienyti ir įkvėpti tikėjimo. Manau, kad tokiuose renginiuose žmonės įgauna naujos vilties ir pasitikėjimo savo šalimi, - įsitikinęs R. Dailidonis, - Ir tai akivaizdžiai matėsi tiek iš vyriausybinių institucijų,tiek iš spaudos bei televizijos atstovų reakcijų“.