Prūsų genties bartų įkurtame Rešliuje įvykusi egzekucija buvo paskutinė tokia bausmė Europoje.
Keturių vaikų motina buvo apkaltinta raganavimu todėl, kad kaimynų akivaizdoje prakeikė ją palikusį 22 metų sugyventinį Jakubą Austerį, palinkėdama jam sudegti pragaro liepsnose.
Po keleto dienų tame name, kuriame pas naująją draugę apsigyveno J.Austeris, kilo gaisras. Dėl šio gaisro supleškėjo pusė miestelio.
Rešliaus valdžiai svarstant, dėl ko galėjo kilti gaisras, kažkam į galvą toptelėjo mintis, jog nelaimę burtais galėjo prišaukti B.Zdunk.
Kadangi rotušėje apklausiama B.Zdunk neprisipažino dėl miestelio padegimo, jos kaltę buvo nuspręsta išgauti kankinant. Moterį įkišus į Rešliaus pilyje esantį kalėjimą, netikėtai kilo gaisras pačioje pilyje. Tai dar labiau sustiprino įtarimus dėl moters raganavimo.
Trejus metus kalėjime kankinta B.Zdunk galiausiai prisipažino dėl visų jai pareikštų kaltinimų, ir Rešliaus teismas pasiūlė už burtus sudeginti ją ant laužo.
Rešliaus teismo sprendimą patvirtino ir Karaliaučiaus teismas, taip pat pasiūlęs, kad prieš sudeginimą moterį budelis dar ir pasmaugtų.
Egzekucija buvo surengta Rešliaus pilies papėdėje. Budelis pagal nurodymą pasmaugė nuteistąją, pririštą prie stulpo laužo viduryje.
Pagal keistą sutapimą, netrukus po B.Zdunk sudeginimo supleškėjo dar keli Rešliaus namai.Dėl to prietaringi žmonės ėmė spėlioti, kad nekaltai nuteistos moters dvasia keršija ją apšmeižusiems miestelėnams.
Išsigandę žmonės naktimis ėmė nešti gėles ant B.Zdunk kapo, o netrukus kažkas pastatė ir kryžių, prie kurio beveik negęsta žvakės.
Net ir dabar, praėjus 200 metų, kai Rešliuje įvyksta gaisras, jo gyventojai pusiau juokais, pusiau rimtai kalba, kad tai – raganos Barbaros kerštas.
Vietos istorikas Henrykas Radomskis teigė, jog nei Rešliaus, nei Karaliaučiaus teismas nerado tiesioginių B.Zdunk nusikaltimų liudininkų, todėl ir paplito nuomonė, jog buvo nukankinta nekalta moteris.